Dalelė Kaišiadorių rajono istorijos

Kaišiadorių turizmo ir verslo centras sukvietė rajono įmonių buhalterius paminėti jų profesinę dieną. Kaip žinia, buhalterių darbas sėdimas, todėl suorganizavome aktyvų paminėjimą. Pasiūlėme buhalteriams prisiminti nedidelę dalį turtingos rajono istorijos.

Kelionė prasidėjo Kaišiadoryse, o pirmasis sustojimas buvusiame Vladikiškių dvare dabartiniuose Stasiūnuose. Kalbėjomės apie totorių Kierdėjų giminę, pirmuosius dvaro savininkus, kilusius iš Perekopo Krymo pusiasalyje, apie Heleną Kierdėjūtę, kuriai ištekėjus už Motiejaus Romerio, būtent ši sena giminė tapo Vladikiškių dvaro savininke iki pat 1926 metų. Tuo pačiu prisiminėme ir Romerių giminės reikšmę Kaišiadorims, kur buvo dvaras, o vienas iš Romerių – Boleslovas – padovanojo žemės sklypą Kaišiadorių bažnyčios statybai.

Stabtelėjome Vladikiškėse prie vienų gražiausių rajono kapinaičių. Jose palaidoti Romerių giminės atstovai.

Buhalterių diena Kaišiadorių turizmo ir verslo informavimo centras (1)

Apžiūrėjome vaizdingoje vietoje esančią Bačkonių hidroelektrinę, pastatytą 1955 m., ir vis dar gaminančią elektros energiją.

Susipažinę su inžinieriniais dalykais vėl grįžome prie istorinių. Šie metai yra paskelbti Piliakalnių metais. Todėl užkopėme ant čia pat esančio Mūro Strėvininkų piliakalnio. Pavaikščiojome po aikštelę, bandėme pajusti senosios Lietuvos istorijos dvelksmą, kuomet čia stovėjo medinė pilis, kryžiuočių vadinta Streben ar Strawillissen ir sudeginta XIV amžiuje.

Nusivylimo sukėlė faktas, kad Mūro Strėvininkų piliakalnis nukentėjo statant Bačkonių hidroelektrinę.

Nepalikome be dėmesio ir antro pagal dydį Kaišiadorių rajono miesto – Žiežmarių. Apžiūrėjome centrinėje aikštėje esantį Laisvės paminklą – labai simboliška rengiantis minėti Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Bežiūrėdami į bažnyčią pasvarstėm, kad abiejų didžiųjų rajono miestų bažnyčioms radimasis buvo tikrai nelengvas. Žiežmarių bažnyčia likusi be vieno bokšto, o Kaišiadorių bažnyčios (vėliau – Katedros) statybines medžiagas pasiėmė vokiečiai, dėl ko dalis pastato yra kitokios spalvos. Aplankėme restauruojamą sinagogą. Pastatas kelia daug minčių: 1600 metais Žiežmariai – prekybinis miestas, kuriame gyvena 1000 gyventojų, yra 38 karčemos, 1895 metais gyveno 2204 gyventojai, iš jų – 1310 žydų, veikė 32 krautuvės, iš kurių 30 priklausė žydams. Todėl ir sinagoga buvo svarbi, bet Antrasis pasaulinis karas iš esmės Žiežmarius pakeitė – žydų faktiškai neliko. Beveik visi jie buvo sušaudyti netoliese esančiame Strošiūnų šile…

Buhalterių diena Kaišiadorių turizmo ir verslo informavimo centras (3)

Pažintį su Romerių gimine pratęsėme keliaudami senuoju keliu Kaunas-Vilnius per buvusias Stoniavos ir Lijono dvarų žemes. Besidairydami po gražias pavasariškai žaliuojančias apylinkes privažiavome dar vieną gražų istorinį objektą – Lašinių piliakalnį. Daug gerų emocijų einant piliakalnio link sukėlė ant eglutės šakos tupintis mažas paukštelis. Jis kiekvieną iš mūsų sutiko ir palydėjo tikro šeimininko žvilgsniu niekur iš savo vietos nepasitraukdamas.

Lašinių piliakalnis tiesiog užburia savo paties ir aplink jį esančių vaizdų grožiu. Keliautojos pamatė beveik kalnų tarpeklį mūsų lygumų krašte. Pats piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia – XIV amžiumi. Šioje vietoje stovėjusi pilis, istorikų manymu, buvo sudeginta kryžiuočių 1367 metais. Dalis Lietuvos istorikų yra tos nuomonės, kad 1348 metų Strėvos mūšis, nesėkmingai susiklostęs lietuviams, vyko būtent prie šios pilies.

Prisiminę kruopelę Kaišiadorių krašto istorijos apsilankėme pas Daivą ir Ernestą, vienus iš šiuolaikinės mūsų rajono istorijos kūrėjų, sraigių ūkio „Aspersa“ savininkus. Susipažinome su netradiciniu Lietuvai ūkiu. Ernestas supažindino su sraigių auginimo specifika, parodė „vasaros stovyklą“, kurioje sraigės gyvens, nuotaikingai papasakojo apie sraigių gyvenimą, paaiškino, kuo skiriasi gamtoje gyvenančios sraigės nuo gyvenančių ūkyje. Sužinojome, kaip sraigės pateko į Lietuvą. Apsilankymą baigėme sraigių degustacija.

Buhalterių diena Kaišiadorių turizmo ir verslo informavimo centras (7)

„Aspersa“ laukia visų norinčių apsilankyti. Kontaktinis telefonas +37068625226.

Kviečiame kaišiadoriečius keliauti ir susipažinti su tikrai turtinga rajono istorija ir įdomia geografija, dalyvauti edukacijose. Centro darbuotojai visuomet pasirengę padėti.

Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas
Aurelijus Balčiūnas

Naujienos iš interneto