Dezinformacija internete: kaip tai veikia ir kaip ją atpažinti?

Dezinformacija, tai klaidinančių arba melagingų žinių skleidimas su tikslu sąmoningai suklaidinti visuomenę, supriešinti žmones ir daryti žalą kitiems arba stengtis gauti iš to naudos sau.

Šiais laikais, kuomet visos naujienos, žinios ar kita svarbi ir aktuali informacija pirmiausia atsiranda internete, dezinformacijos sąvoka tampa ypač svarbi. Juk tapti informacijos skleidėju gali kiekvienas asmuo, kuris turi minimalių žinių kaip susikurti internetinę svetainę.

Susikūręs savo internetinę svetainę arba, dar paprasčiau, paskyrą socialiniame tinkle, kiekvienas žmogus gali laisvai skelbti savo norimą turinį kitiems asmenims. Deja, bet dar ne visi interneto naudotojai sugeba atskirti tikrą informaciją nuo dezinformacijos. Negana to, nepatikrinę informacijos šaltinio patikimumo, daugelis patys tampa tos dezinformacijos skleidėjais.

Tie, kurie naudojasi internetu, socialiniais tinklais ir skaito naujienas, tikriausiai ne kartą yra susidūrę su platinamomis taip vadinamomis melagienomis (angl. Fake news). Tai yra viena iš dezinformacijos rūšių. Vieni šią informaciją sugeba lengvai atskirti nuo tikros, o kiti, deja, „užkimba“ ant tokios informacijos skleidėjų „kabliuko“.

Ko gero dauguma, kurie turi socialinių tinklų paskyras, yra matę įvairius tariamus konkursus, kur už paspaustą „Patinka“ ir tariamo konkurso nuorodos pasidalinimu savo socialinio tinklo paskyroje jūs galite laimėti naujausius telefonus, dviračius, kompiuterius ar net automobilius. Deja, bet tokių naivių žmonių vis dar atsiranda ir paspausdami „Patinka“ bei pasidalindami nuoroda su savo draugais, jūs tampate tos dezinformacijos skleidėjais.

Kaip visa tai veikia?

Pagrindinis tokio tipo dezinformacijos skleidimo tikslas yra visai paprastas. Socialinio tinklo naudotojas, kuris po kažkokiu pranešimu ar tariamu konkursu paspaudžia „Patinka“, po to gali būti pakviestas sekti to puslapio skleidžiamas naujienas. Taip yra tarsi „paruošiama dirva“ kitos dezinformacijos skleidimui.

Socialinį puslapį ar paskyrą administruojantys asmenys, taip surinkę kelis ar keliolika tūkstančių sekėjų, vėliau tais pačiais kanalais pradeda skleisti dezinformaciją nukreiptą prieš kitus asmenis ar valstybes. Ir, deja, tie, kurie sugebėjo patikėti, jog už mygtuko „Patinka“ paspaudimą gali laimėti įspūdingus prizus, vargu ar sugebės atskirti dar stipresnę dezinformaciją.

Surinkę patiklių savo sekėjų auditoriją, dezinformacijos platintojai tais pačiais kanalais dažniausiai ištransliuoja tokią informaciją, kuri iš pirmo žvilgsnio turi kažkiek tiesos, bet joje gali būti įterptas vienas ar keli melagingi sakiniai, kurie sukelia audringas skaitytojų reakcijas. Tokiais netikrais pranešimais dažniausiai siekiama sukelti skaitytojui pyktį ar nerimą bei priversti jį patį toliau skleisti šią netinkrą informacija tarp savo rato žmonių. Taip priešiškai nusiteikę asmenys, pasinaudodami gyventojų patiklumu, emocijomis bei negebėjimu patikrinti informacijos patikimumo, gali labai lengvai veikti prieš bet kurią instituciją, visuomenės grupę ar net valstybę. Tokie asmenys, suburti į mitingus ir paklausti prieš ar už ką mitinguoja, net nesugeba įvertinti priežasties kodėl tai daro. Ir tai yra tik vienas pavyzdys, kaip vieno mygtuko „Patinka“ paspaudimas socialiniame tinkle gali tapti tuo, jog jumis bus pasinaudota kaip priemone kitų asmenų tikslams pasiekti.

Kaip atpažinti dezinformaciją?

Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija balandžio 21 dieną pasidalino puikiu pavyzdžiu, kaip dezinformacijos skleidėjai ir, greičiausiai, prieš Lietuvos valstybę nusiteikę asmenys siekia diskredituoti Lietuvos Respubliką ir kariuomenę. Tokio pobūdžio laiškai yra vertinami kaip informacinė ataka prieš Krašto apsaugos sistemą ir dezinformacija, nes turinys neatitinka tikrovės. Su panašiu atveju kelios dienos prieš buvo susidūrę ir mūsų sąjungininkai iš Lenkijos – atvejis dekonstruotas.

Asmenys, į savo elektroninio pašto dėžutes gavę tokius laiškus pirmiausia, turi atkreipti dėmesį į siuntėjo elektroninio pašto adresą. Šiuo atveju matoma, kad siuntėjo adresas nurodomas kancelarija@kariuomene.com, o siuntėjas – Krasto Apsaugos Ministerija. Pamačius siuntėją iškart turėtų būti aišku, kad tai bus dezinformacija arba, kai kuriais atvejais – sukčiai.

Pirmiausia atkreipiame dėmesį, kad tiek siuntėjas (Krasto Apsaugos Ministerija), tiek ir žodis „kancelarija“ yra parašytas su klaidomis. Internetinis adresas (domenas), iš kurio buvo išsiųstas laiškas, yra kariuomene.com, kas iškart išduoda, jog su šiuo laišku jau bus kažkas negerai. Tiek Krašto apsaugos ministerija, tiek Lietuvos kariuomenė naudoja tik @kam. lt ir @mil. lt domenus. Visuomet verta atidžiai pažiūrėti į siuntėjo el. paštą, neatidarinėti nei prie laiško prisegtų failų, nei nuorodų.

Šia ataka testuojamas Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos kariuomenės budrumas bei atsparumas ir bandoma diskredituoti tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Laiško turinys neatitinka tikrovės, nes Lithuanian-Polish-Ukrainian brigada, sudaryta iš Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos kariuomenių dalinių, yra dislokuota Lenkijoje, Liubline. 9 mėnesių tarnybą baigę kariai, gali savo noru tęsti tarnybą Lietuvos kariuomenėje arba yra įrašomi į aktyvųjį rezervą, bet ne siunčiami tarnauti į užsienį.

Tai yra tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kam yra naudojama dezinformacija ir kokie yra ją skleidžiančių asmenų tikslai bei kaip galima socialinių tinklų pagalba suburti patiklių sekėjų auditoriją, kurią vėliau bus galima nesunkiai manipuliuoti. Dezinformacijos skleidėjų pagrindinis ginklas yra patiklūs ir informacijos nesugebantys patikrinti asmenys. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų sugebėtume vertinti informaciją, jos šaltinių patikimumą bei kritiškai ją vertinti.

Šis straipsnis buvo iš dalies finansuojamas Jungtinių Valstijų valstybės departamento dotacijos lėšomis. Šiame straipsnyje pateiktos nuomonės, išvados ir teiginiai yra autoriaus nuomonė ir nebūtinai atspindi Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamento nuomonę, išvadas ir teiginius.

Nr. 23/27