Lietuvis, apkeliavęs Šiaurės ir Pietų Korėją, sumontavo trumpą filmuką apie šių šalių skirtumus

Prieš metus laiko lietuvis Jokūbas Laukaitis aplankė Šiaurės Korėją. Šalį, kuri grasina visam pasauliui branduolinėmis atakomis ir kur žmogus yra laikomas žemesne gyvybės rūšimi net už žemės kirminą. Kur kiekvienas gyventojas ir turistas bet kuriuo metu gali būti apkaltintas išdavyste ar bet kuriuo kitu nusikaltimu, kurio jis nepadarė ir už tai būti pasmerktas myriop. Atvykus į Šiaurės Korėją ir turistų yra paimami jų pasai, o jie patys yra pastoviai stebimi ir patys toje šalyje negali nieko tyrinėti.

Pabuvojęs Šiaurės Korėjoje ir pamatęs gyvenimą joje, Jokūbas po metų nusprendė aplankyti ir Pietų Korėją. Nors prieš kone 70 metų tai buvo viena šalis, tačiau, joms atsiskyrus ir tapus didžiausiomis priešėmis, gyvenimas jose skiriasi kaip diena ir naktis.

Po Japonijos pasidavimo Antrajame Pasauliniame kare 1945 m. rugpjūčio 15 d., laimėjusios šalys turėjo nuspręsti tolimesnę Korėjos padėtį. Pagal 1943 m. gruodžio 1 d. Kairo deklaraciją, Korėja turėjo tapti nepriklausoma, tačiau tai turėjo būti daroma palaipsniui, su kitų šalių priežiūra. Jomis tapo JAV ir Sovietų Sąjunga, pasidalinusios Korėją nuo 38 lygiagretės atitinkamai į pietinę ir šiaurinę dalį. Rugpjūčio 24 d. sovietai įžengė į Pchenjaną ir įsteigė savo karinę valdžią, o už poros savaičių, rugsėjo 8 d., amerikiečiai įkūrė Jungtinių Valstijų karinę valdžią Seule. Nors šalyje vyko aktyvios diskusijos, kokia turėtų būti Korėja po nepriklausomybės atgavimo (kapitalistinė, korporatyvistinė, socialistinė ar komunistinė), veikiamos prasidedančio Šaltojo karo, abi pusės siekė, kad būsima valstybė atitiktų jų globalius strateginius tikslus, ir palaikė joms palankias šalies politines jėgas. Dėl to su Sovietų Sąjungos pagalba šiaurėje įsitvirtino stalinistinis-komunistinis vienpartinis režimas su Kim Ir Senu priešakyje, o pietuose – JAV palaikoma demokratinė santvarka, kurioje vyravo konservatyvūs dešinieji. Tokiu būdu iš pat pradžių tarp abiejų valstybių buvo įtvirtintas ideologinis nesutarimas ir formuojami skirtingi raidos modeliai.

Nors 1947 m. vyko derybos dėl abiejų Korėjų suvienijimo, jos nebuvo sėkmingos ir kiekvienoje pusėje vyko savarankiškų valstybių kūrimas. 1948 m. liepos 17 d. pietinėje dalyje įsigaliojo naujoji konstitucija ir rugpjūčio 15 d. buvo oficialiai įkurta Korėjos Respublika. Šiaurinėje dalyje konstitucija įsigaliojo rugsėjo 9 d. ir tą pačią dieną buvo paskelbtas Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos įkūrimas.

1948-1950 m. tarp Šiaurės ir Pietų vis stiprėjo konfrontacija, pasireikšdavusi tiek per retoriką, tiek ir per nedidelius konfliktus pasienyje. Sulaukusi Tarybų Sąjungos ir Kinijos palaikymo, 1950 m. birželio 25 d. Šiaurės Korėjos kariuomenė pradėjo Korėjos karą puldama Pietų Korėją ir greit užimdama beveik visą pusiasalį. Tačiau JTO Saugumo Tarybos sprendimu tarptautinės pajėgos (daugiausia JAV) sustabdė puolimą ir priartėjo prie Kinijos sienos. Į karą įsitraukus Kinijos armijai ir (neoficialiai) dalyvaujant TSRS instruktoriams, padėtis stabilizavosi. 1953 m. liepos 27 d. buvo pasirašytos paliaubos, Šiaurės ir Pietų teritorijos išliko tokios pačios, kaip ir prieš karą.

Siūlome ir jums pasižiūrėti Jokūbo Laukaičio kurtą trumpą filmuką apie gyvenimą Šiaurės ir Pietų Korėjoje.