Kas ta, Kultūros vadybos studijų programa ir iš kur ji atsirado…

Vilniaus Universiteto Kauno fakulteto dėstytoja docentė Audronė Rimkutė pasakojo apie Kultūros vadybos programą – atsiradimo istoriją, programos išskirtinumus, tendencijas, pasiruošimą studijoms ir absolventų veiklas.

Papasakokite, kaip atsirado kultūros vadybos programa?

„Programos idėja gimė 2001 m., nes tuomet Lietuvoje nebuvo nė vienos programos, ruošiančios tokio profilio specialistus. Jos atsiradimą inicijavo tuometinis VU Kauno humanitarinio fakulteto dekanas doc. A. Šalčius – jis pritraukė į fakultetą reikalingus specialistus, kurie ir buvo tikrieji programos kūrėjai – tai dabar Vilniaus Gedimino technikos universitete dirbanti profesorė J. Černevičiūtė, dabartinis Vytauto Didžiojo universiteto profesorius G. Mažeikis, dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė J. Svičiulienė. Prie programos kūrimo prisidėjo ir tuometiniai fakulteto dėstytojai, iki šiol dirbantys programoje – profesorė V. Jurėnienė, docentė A. Rimkutė, lektorės R. Freitakienė ir D. Tomkevičienė.

Pradinė programos koncepcija buvo stipriai orientuota į profesines praktines veiklas – beveik kiekvieno dalyko rėmuose buvo numatytos „mini praktikos“ įvairiose kultūros organizacijose, įvairūs praktiniai darbai. Tačiau toks programos formatas buvo sunkiai realizuojamas organizavimo ir administravimo prasme, be to, mažai laiko likdavo teoriniams vadybos dalykams, tad studentams stigdavo ekonominių ir vadybos žinių. Taigi vėliau programa evoliucionavo didinant joje vadybos dalykų kiekį, derinant jų dėstymą su kultūros dalykais ir didelės apimties praktika 4 kurse. Tačiau pamatinė programos idėja – jog programoje turi dėstyti ne tik akademikai, bet ir kultūros srities praktikai profesionalai –išliko.

Nuo 2010 m. programoje pradėjo dėstyti kai kurie jos absolventai, sėkmingai baigę magistrantūros studijas Lietuvos ir užsienio universitetuose (dokt. M. Radzevičius, dokt. D. Jankauskaitė, lekt. M. Inčerytė). Studijų plane atsirado dalykai, integruojantys vadybos ir kultūros sektoriaus žinias bei gebėjimus, t.y. tikslingai orientuoti į tuos vadybos mokslo aspektus, kurie ypač aktualūs dirbant kultūros srityje“.

Kuo ypatinga Kultūros vadybos studijų programa?

„Kalbant apie programos teikiamą kvalifikaciją, programa yra vienintelė universitetinė studijų programa Lietuvoje, tikslingai ruošianti kultūros vadybininkus ir teikianti atitinkamą kvalifikaciją. Tuo ji skiriasi nuo Lietuvos dailės akademijoje esančios Kultūros vadybos ir kultūros politikos programos, kur dalį studijų užima kultūros politikos dalykai, taip pat nuo siauresnės specialybės – Meno vadybos – kuri veikia Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei nuo komunikacijos diplomą teikiančių įvairių Kūrybos industrijų studijų programų, veikiančių VDU, VGTU ir eilėje kolegijų.

Kalbant apie Kultūros vadybos programos turinį, ji yra išskirtinė tuo, jog čia yra stiprus ekonomikos, finansų ir vadybos dalykų blokas, kuris derinamas su kultūros sektoriaus pažinimo dalykais, kuriuos dėsto įvairių kultūros sričių profesionalai praktikai. Programa siekia, kad studentai išmoktų taikyti kultūros organizacijoms, produktams ir paslaugoms vadybinį ir ekonominį požiūrį, suprastų ekonominį kultūros potencialą, kita vertus, kad studentai nepamirštų ir socialinės kultūros reikšmės, nes kultūra – tai ne vien ekonominis sektorius, bet ir visuomenės tapatybės, vertybių, gyvenimo būdo pamatas. Kultūra lemia, kaip mes mąstome ir kokie esame“.

Kaip manote, ar tai yra ateičiai reikalinga specialybė? Ar kultūros darbuotojų reikės vis daugiau?

„Kultūrinės veiklos žmonėms visada reikės, tačiau kultūros paslaugų ir produktų paklausa labai priklauso nuo bendros ekonominės situacijos. Esant ekonominiam stabilumui ar augimui, laisvalaikio, pramogų, savišvietos ir kitokia kultūrinė veikla yra labai paklausi. Tas aiškiai pastebima ir Lietuvoje pokriziniu laikotarpiu – kultūros renginių, įstaigų ir įmonių daugėja, koncertų salės ir teatrai pilni žiūrovų, žmonės nori įdomiai ir prasmingai leisti laisvalaikį, keliauti, bendrauti, tobulėti. Visa tai ir organizuoja kultūros vadybininkai.“.

Tad galima sakyti, kad kultūros vadybininkai bus tokie pat svarbūs ateityje kaip ir, pavyzdžiui, informatikos specialistai?

„Manau, kad taip. Informatikos specialistų poreikis taip pat iš dalies priklauso nuo kultūros, nes jeigu nebūtų kultūros produktų – filmų, muzikos, knygų, žaidimų –  ką tada žmonės veiktų internete, žiūrėtų per televiziją? Kam būtų reikalingos visos naujosios vaizdo ir garso technologijos? Technologijos yra tik aptarnaujantis dalykas ir jos priklauso nuo turinio, kurį kuria žmonės. Apskritai žmonėms visada reikės kultūrinės veiklos, nes jie visada norės įdomaus, prasmingo laisvalaikio“.

Nuo kada ir kaip vertėtų pradėti ruoštis kultūros vadybos studijoms VU Kauno fakultete?

„Pradėti ruoštis studijoms niekada nėra per anksti ir niekam nėra per vėlu – verta kuo anksčiau pasinaudoti visomis galimybėmis gauti informaciją apie įvairias studijas, nes profesijos pasirinkimas yra vienas atsakingiausių sprendimų.

Geriausia, jeigu būsimasis kultūros vadybininkas jau domisi kokia nors kultūros sritimi – galbūt yra baigęs muzikos mokyklą, gal lanko dailės ar teatro būrelį, gal organizuoja mokyklos renginius, o gal labai mėgsta žiūrėti filmus ar skaityti knygas ir aptarinėti jas su draugais. Jeigu toks moksleivis dar turi norą sudominti kitus savo veikla, įtraukti į ją daugiau žmonių, pasidalinti tuo džiaugsmu, kurį jaučia tokioje veikloje pats, tai jis jau tikrai yra iš dalies pasiruošęs kultūros vadybos studijoms. Taip pat, būsimasis kultūros vadybininkas turėtų būti tolerantiškas, smalsus, aktyvus bei mėgti bendrauti. Kai kurias vadybininkui būtinas socialines ir asmenines savybes galima išsiugdyti studijuojant – pvz, organizuotumą ir atsakingumą. Tai, be ko iš tiesų neįmanoma sėkmingai studijuoti šioje programoje, yra meilė kultūrai“.

Ką veikia Kultūros vadybos alumni po studijų baigimo?

„Duomenys apie mūsų absolventus rodo, kad nemažai jų pradeda dirbti dar studijuodami, o per 6 mėn. po studijų baigimo įsidarbina jau apie 60 proc. Dažniausios darbo vietos – įvairūs kultūros centrai, teatrai, galerijos, renginių organizavimo įmonės, bibliotekos. Absolventai dirba vadybininkais, rinkodarininkais, ryšių su visuomene specialistais.

Kai kurie Kultūros vadybos absolventai steigia nuosavas įmones. Apie jas galima papasakoti nemažai sėkmės istorijų. Viena garsiausių mūsų absolventų Kaune įsteigtų įmonių – VšĮ „ARTima kultūra“ (vadovas – KV absolventas Danas Viluckas), kuri vykdo daug įdomių kultūrinių ir socialinių projektų, tame tarpe – Kalėdų miestelio projektą Kauno m. Rotušės aikštėje. Viena iš UAB „Vinted“ (vienas sėkmingiausių start-up Lietuvoje) steigėjų yra KV absolventė Milda Mitkutė. VšĮ „Saretas“ (vadovė – KV absolventė Reda Nausėdaitė) sėkmingai įgyvendina tarptautinius jaunimo bendradarbiavimo projektus Europoje.

Didelė dalis Kultūros vadybos absolventų tęsia studijas magistrantūroje, Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose, dažniausiai jau derindami darbą ir studijas. Kai kurie iš Kultūros vadybos absolventų renkasi meno vadybos magistrantūros studijas Vilniaus Universiteto Kauno fakultete“.

Ar ateityje numatomi programos pakeitimai, atsižvelgiant į kokias nors naujas kultūros rinkos tendencijas?

„Programa nuolat tobulinama atsižvelgiant į naujus kultūros vadybos ir rinkodaros iššūkius, su kuriais susiduria kultūros organizacijos – apie juos reguliariai diskutuojama su socialiniais partneriais, praktiką atlikusiais studentais, absolventais. Pagrindinės dabar pastebimos tendencijos – kultūros produktų, rinkodaros ir komunikacijos kėlimasis į virtualią erdvę. Daug kultūros produktų – muzikos įrašai, filmai, knygos, žaidimai, žiniasklaidos projektai, yra skaitmenizuojami, taigi keičiasi jų sklaidos ir pardavimo būdai. Todėl kultūros vadybos studijų srityje tampa būtinos stiprios informacinių technologijų žinios – gebėjimas dirbti su daugiaterpėmis technologijomis, kurti skaitmeninius foto, audio ir video failus, internetinės rinkodaros metodų ir priemonių išmanymas. Nuo 2017 metų programoje atsiranda  naujų dalykų, orientuotų į šias kompetencijas. Naujasis studijų planas jau paskelbtas fakulteto puslapyje  (http://www.knf.vu.lt/studijos/bakalauro-studijos/studiju-programos/kulturos-vadyba#studijuojami-dalykai ), norintys gali susipažinti“.

Dėkojame docentei A. Rimkutei už pasidalintas žinias, mintis apie Kultūros vadybos studijas.

Straipsnio autorės:
Inga Basevičiūtė, Evelina Senkevičiūtė ir Gerda Danylaitė