Kūčių nakties burtai

Kūčios – Kalėdų išvakarėse švenčiama šventė. Senovėje Kūčios būdavo didelė šventė prie apeiginio stalo, lydima apeigų, burtų, aukų. Prieš Kūčias žmonės stengėsi užbaigti visus pradėtus darbus.

Kūčioms nuo seno šeimininkės gamindavo 12 ar 13 patiekalų. Tai simbolizavo 13-os ar 12-os mėnesių metus, skaičiuojamus pagal Mėnulį. Metus ėmus skaičiuoti pagal Saulę, Kūčioms imta gaminti 12 patiekalų, nors šiandien neretai šios tradicijos nebesilaikoma. Kūčių vakarienę pradėdavo bendru kalėdaičių valgymu.

Kūčias pradėdavo valgyti užtekėjus Vakarinei žvaigždei. Stalą apdėdavo šienu, dalį jo dėdavo ir pastalėn. Ant šieno klodavo staltiesę ir statydavo patiekalus. Pastatydavo žvakių, kartais – nekultą rugių pėdą, pavoždavo po puodu akmenį. Prie stalo pakviesdavo kaimynystėje esančius bešeimius, samdinius. Prieš valgydami visi atsistodavo. Vyriausiasis garsiai melsdavosi, o paskui visi vieni kitiems linkėdavo sveikatos, laimės.

Kūčių vakarą, kaip ir daugumoje religinių švenčių, neišvengiamai persipina krikščioniškos tradicijos ir pagoniški papročiai. Nenuostabu, kad ši data yra reikšminga visiems, dvelkia paslaptimi ir mistika.

Ko gero visiems geriausiai žinomas burtas yra šiaudo traukimas iš po staltiesės. Baigus valgyti vakarienę, nežiūrint dešine ranka reikia ištraukti iš po staltiesės vieną šiaudą. Ilgas šiaudas reiškia ilgą gyvenimą, trumpas, plonas – vargus; storas, šakotas – turtus, žolė su sudžiuvusiu žiedu – meilę ir vedybas; su varpa – turtus, vaisingumą.

Buvo spėlioja ir pagal šešėlį – išjungus šviesą, vienoje stalo pusėje pastatoma deganti žvakė, kitoje pusėje – į dubenėlį įdedamas suglamžytas popierius. Ateitis spėjama pagal šešėlį ant sienos – jei jis panašus į laivą, laukia kelionė, jei į karūną – laukia garbė ir šlovė, ir t.t.

Kas laukia kitais metais, galima sužinoti ir nuėjus prie kaimynų namų slapta pasiklausyti, ką jie kalba. Kokius žodžius išgirsit pirmus, tie ir apibūdins kitus metus.

Svarbią vietą ateities spėjimuose turėjo žvakė ir vanduo. Vienas populiariausių burtų – uždegus vaško žvakę, palenkti ją virš vandens ir lašinti vašką. Susidaręs piešinys apibūdins, kas laukia.

Turbūt daugiausia burtų yra susijusių su meilės paieškomis. Merginos ar vaikinai eidavo nešti malkų, grįžę perskaičiuodavo kiek jų atnešė. Merginos eidavo apglėbti tvoros, tuomet perskaičiuodavo virbus. Galima pasemti saują kūčiukų ar riešutų ir juos perskaičiuoti. Jei skaičius porinis, laukia vedybos, jei ne – dar teks palaukti.

Žinoma, jeigu skaičius būdavo porinis, tai labai rūpėdavo, kas gi bus tas išrinktasis ar išrinktoji. Sužinoti, už ko ištekėsi ar ką vesi, galima keliais būdais. Paprasčiausias – pasidėti po pagalve lapelius su keliais vardais ir ryte vieną nežiūrint išsitraukti. Galima būsimąjį pamatyti tamsiame kambaryje (dar geriau – pirtyje) vidurnaktį žiūrint į veidrodį. Ką jame išvysi, tas ir bus tavasis. Bet atsargiai – galima jame išvysti ir velnią, o tai jau tikrai blogas ženklas. Kūčių vakarą galima nulupti obuolio žievę ratu taip, kad ji nesutrūktų, tuomet ją mesti per galvą atgal. Iš nukritusios žievės perskaitysi pirmąją mylimojo vardo raidę.

Po Kūčių vakarienės paimkite knygą, pinigą (arba piniginę) ir krepšį (kuprinę, rankinę ar pan.). Išdėliokite juos kambaryje. Tada nusisukite ir meskite per save batą. Jei bato „nosis“ bus nusisukus į duris – iki kitų Kalėdų jūsų laukia kelionė ar didelės permainos. Jei į pinigą (ar piniginę) – praturtėsite. Jei į krepšį – daug dirbsite. Jei į knygą – mokysitės ko nors naujo.

Ant stalo padėk septynis apverstus dubenėlius, o po jais – žalumyno šakelę (laisvas, nepriklausomas gyvenimas), žiedą (susirasi porą), kreidos (mokslas seksis), duonos (bus sotūs metai), pinigėlį (pelno turėsi), anglies gabalėlį (bus rūpesčių), žemės žiupsnelį (gresia ligos). Kurį dubenėlį pasirinksi, tas ir lauks kitais metais.