Prof. Raimondas Kubilius dalinasi rekomendacijomis, persirgus COVID-19 liga

Lietuvoje situacija dėl naujų užsikrėtimų COVID-19 liga išlieka įtempta. Vieni suserga lengva šios ligos forma, kiti perserga sunkiai ir yra lydimi ne vieną savaitę besitęsiančių komplikacijų. Sunkus būna ne tik sveikimas, bet ir reabilitacija po ligos. Ne vieną persirgusį ir toliau vargina silpnumas, dusulys ir ilgai išliekantis nuovargis. Remiantis Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) informacija, Kauno klinikų reabilitacijos specialistai parengė ir adaptavo reabilitacijos, persirgus COVID-19, gaires ir pateikė patarimus, kaip greičiau atsistatyti po ligos namuose. Pasak Reabilitacijos klinikos vadovo prof. Raimondo Kubiliaus, šios rekomendacijos padės greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą.

Ar visuomet žmonėms, persirgusiems COVID-19 liga, reikalinga reabilitacija?

Liga skirtingai paveikia kiekvieną žmogų, tačiau jėgas iš paciento gali pasiglemžti nepriklausomai nuo amžiaus, buvusio fizinio aktyvumo, pavyzdžiui sportininko ar visiškai nesportavusio žmogaus. Sumažėjęs kūno svoris, sumažėjęs ar net prarastas fizinis pajėgumas, apatiška psichologinė savijauta, sutrikęs miegas arba priešingai per didelis mieguistumas – tai tik dalis požymių, varginančių persirgusiuosius COVID-19 infekcija.

Todėl remdamiesi PSO rekomendacijomis, parengėme savipriežiūros vadovą pacientams ir jų šeimos nariams. Pagal dažniausius vyraujančius liekamuosius simptomus, pacientas gali pasirinkti rekomenduojamus pratimus. Juos atliekant kasdien ne tik stiprinama fizinė būklė, bet ir išsivaduojama iš varginančių simptomų. Tai yra labai svarbu, nes po ligos daugumai žmonių netgi savarankiškai pavedžioti savo augintinį būna ganėtinai didelis iššūkis. Daugumai pacientų visiškam atsistatymui prireikia 6-12 savaičių, o daliai jų ir ilgesnio laiko.
Šios rekomendacijos skirtos visiems pacientams, persirgusiems COVID-19 infekcija. Pateikiamose gairėse aptariami esminiai liekamieji ligos simptomai: dusulys, balso prikimimas (atsiradęs po buvusios intubacijos, būtinos dirbtinei plaučių ventiliacijos aparatui prijungti). Taip pat aptariami su intubacija susiję rijimo sutrikimai valgant bei kasdienės veiklos sunkumų valdymo galimybės.

Kokie dažniausi liekamieji reiškiniai pacientams, persirgusiems COVID-19 liga?

Šiandien turime dar vieną naują patologiją – būklę, persirgus COVID-19 liga arba post-covid sindromą, kai ligos sukelti simptomai išlieka daugiau nei tris mėnesius. Dar vadinamam Ilgalaikiam Covid sindromui yra būdingi šie ilgai nepraeinantys simptomai: didelis nuovargis (dėl kurio pacientai nebegeba arba dalinai nebegeba atlikti kasdienių darbų), išliekantis dusulys, sąnarių, krūtinės, galvos skausmai, kosulys, negrįžtančios uoslės ir skonio funkcijos, užgulusi nosis, apetito netekimas bei galvos svaigimas. Skaičiuojama, jog minėti simptomai gali varginti apie 10-20 proc. pacientų, persirgusių COVID-19 liga. Pats dažniausias simptomas – nuovargis, kuris pasireiškia bent 7-8 pacientams iš dešimties.
Pacientams būtinas papildomas (nors ir lengvas) kasdienis fizinis aktyvumas, stiprinant organizmą. Taip vaduojamasi iš organizmą kaustančių simptomų. Šiose savipriežiūros rekomendacijose pacientas iš lėto, nuosekliai ir stuktūrizuotai mokinamas, kaip pasirinkti tam tikras kūno padėtis ar kvėpavimo technikas, padėsiančias mažinti dusulį.

Kokios būtų rekomendacijos pacientams, kuriems gydymo metu buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija?

Daliai pacientų, kuriems taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, išlieka balso prikimimas, taip pat ne visai atsistatęs rijimo refleksas. Minimiems pacientams iš pradžių rekomenduojama nevarginti balso. Stengtis nekalbėti garsiai, iš anksto perspėti šeimos narius, kad kalbantis jiems gali prireikti poilsio pertraukėlių. Beje, rekomenduojama niūniuoti įvairius garsus, nes taip treniruojamas balsas.
Taip pat po intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos gali būti sunku ryti maistą ir skysčius, nes nusilpsta rijimo procese dalyvaujantys raumenys. Iš pradžių pacientams rekomenduojama rinktis skystesnės konsistencijos maistą, t. y. minkštos ir drėgnos konsistencijos, susmulkintus  maisto produktus. Rekomenduojama valgyti tylioje aplinkoje, nesiblaškant.

Turbūt ne ką svarbesnis ir streso bei nerimo valdymas?

Taip, kaip ir fizinis aktyvumas, jis yra geros savijautos pamatas. Turime kasdien prasimanyti gerų emocijų, kurios būtinos visų pateiktų rekomendacijų laikymuisi. Persirgusiems COVID-19 liga, rekomendacijos gerai savijautai išlieka universalios: būtina gerai pailsėti ir išsimiegoti, maitintis sveiku kaloringu baltyminiu maistu, stengtis kasdien siekti didesnio fizinio aktyvumo. Liga negali iš mūsų atimti socialinio aktyvumo – gyvas telefono ir interneto ryšys su draugais padės sumažinti vienišumo jausmą.

Kodėl rekomendacijose kalbama apie dozuotą fizinį aktyvumą? Ką tai reiškia?

Po truputį, dozuotai (kasdien vis labiau) reikėtų didinti bet kokį fizinį aktyvumą. Iš pradžių, kad ir labai mažas fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, gulint ar sėdint judinant galūnes, yra itin reikšmingas. Specialių rekomenduojamų pratimų atlikimas grįžus iš ligoninės padės greičiau sveikti po sunkios COVID-19 formos. Didesnis ir įvairiapusiškesnis, laipsniškas fizinis aktyvumas rekomenduojamas stipresniems pacientams. Akivaizdu, kuo ilgiau kasdien pacientas galės mankštintis, tuo geresnė bus jo fizinė bei psichologinė savijauta. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju bet koks judėjimas, netgi jei pacientas tai gali daryti su lazdele ar kita pagalbine priemone, yra labai reikšmingas. Žinoma, visos fizinės veiklos pacientui turi būti saugios – būtina pritaikyti aplinką, jog sergantysis nepaslystų ar nepargriūtų.

Remiamas turinys:
Naujienos iš interneto