Saugus šachtinio šulinio vanduo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai (toliau – NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai) primena, kad nėščios moterys ar asmenys, auginantys kūdikį iki 6 mėn. amžiaus, gali nemokamai išsitirti maistui naudojamo šachtinio šulinio vandens kokybę. Ši galimybė išlieka ir karantino metu. Apie tai, kad maistui naudojamas šachtinio šulinio vanduo, reikia informuoti savo šeimos gydytoją, jis pateiks specialios formos pranešimą NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriui, kuris organizuos vandens mėginių paėmimą ir ištyrimą dėl azoto grupės junginių (nitritų ir nitratų).

2019 metais Kaišiadorių rajone buvo organizuoti 12 šachtinių šulinių vandens tyrimai. Viename mėginyje buvo nustatytas padidintas nitritų kiekis (Palomenės k.) ir viename – padidintas nitratų kiekis (Antakalnio k.). Visuose kituose tirtuose šachtiniuose šuliniuose gautos nitratų ir nitritų vertės neviršijo nustatytų normų.

Šachtinių šulinių vanduo, kuriame nitratų ir nitritų kiekis viršija normas, yra pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Nitratų ir nitritų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai, nėščios moterys. Apsinuodijus jais gali pasireikšti methemoglobinemija, kuomet kūdikiams pamėlsta oda aplink burną, rankos, kojos – tai vadinama  „pamėlusio kūdikio sindromu“. Vaikas gali imti vemti, viduriuoti, o jo kvėpavimas – trikti. Sunkesni atvejai pasireiškia sąmonės netekimu, traukuliais. Apsinuodijimo baigtis gali būti mirtina. Būtina žinoti, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos iš vandens nepašalinamos nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais.

Visiems gyventojams, naudojantiems šachtinių šulinių vandenį, rekomenduojama ne rečiau kaip vieną kartą metuose atlikti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Atliekant vandens saugos ir kokybės tyrimus turi būti nustatytas bent žarninių lazdelių skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml), žarninių enterokokų skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml); nitratų, nitritų, amoniako kiekis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis.

Naudojamo vandens sauga ir kokybe turi rūpintis šulinių savininkai, todėl būtinas tinkamas šulinio vietos parinkimas, jo įrengimas bei priežiūra. Teritorija, kurioje planuojama įrengti šachtinį šulinį turi būti švari, apsaugota nuo galimos mikrobinės ir cheminės taršos. Rekomenduojama prie šulinio sudaryti apsaugos zoną, kurios atstumas iki gyvenamojo namo 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės – 25 m, iki lauko nuotakyno – 15 m. Aplink šulinį turėtų būti įrengiama 1,5 m gylio ir 0,7–0,8 m pločio plūktinė molio arba priemolio užtūra, kuri užpilama 20 cm storio žvyro sluoksniu. Žemės paviršiuje aplink šulinį reikia įrengti 2 m pločio akmenų grindinį, betoninę arba asfaltinę dangą su 5 laipsnių nuolydžiu nuo šulinio. Vandens pakėlimo įranga gali būti mechaninė arba elektrinė. Nesant galimybės įrengti siurblį, gali būti naudojamas suktuvas su pritvirtintu kibiru. Tokiu atveju šalia šulinio turi būti suoliukas kibirui pastatyti. Siekiant apsaugoti vandenį nuo užteršimo 20 m spinduliu aplink šachtinį šulinį draudžiama plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą. Šuliniai pagal poreikį turi būti valomi ir remontuojami. Išvalytus šulinius dezinfekuoti reiktų pagal epidemiologines reikmes (kai vandens mikrobiologiniai rodikliai neatitinka saugos ir kokybės reikalavimų) ir profilaktiškai – esant užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, plintančių per vandenį, rizikai, įrengus naują šulinį ar jį suremontavus. NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai nurodo, kad šulinių dezinfekciją gali atlikti tik įmonės, turinčios privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo licenciją.

Naujienos iš interneto