Maisto netoleravimas: kaip atpažinti ir kokius produktus rinktis?

Atrodo, kad laikantis sveikos mitybos principų ir atidžiai renkantis maistą, jis neturėtų kelti sveikatos problemų. Bet ar tikrai? Organizmui netoleruojat laktozės, glitimo ar kitų kasdieniuose maisto produktuose esančių medžiagų, galimi įvairūs sveikatos sutrikimai – nuovargis, migrena, alerginiai bėrimai ar pilvo pūtimas. Rinkdamiesi maisto produktus vis daugiau žmonių kelia klausimus, kaip atpažinti maisto netoleravimo simptomus ir jų išvengti.

Maisto netoleravimas ar alergija?

Maisto netoleravimas dažnai klaidingai tapatinamas su alergija, tačiau tai skirtingi dalykai. Maisto netoleravimas savaime yra tik simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Pasak tyrimų laboratorijos „SynLab Lietuva“ medicinos biologės Gretos Vaičiulienės, pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra tas, kad pavartojus netinkamo maisto, netoleravimo atveju simptomai atsiranda ne taip staiga, po 2–3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką.

„Pagrindiniai maisto netoleravimo simptomai pasireiškia pilvo pūtimu ir skausmu, odos bėrimu, nuovargiu, galvos skausmu ar net migrena, skrandžio pilnumo jausmu“, – teigia G. Vaičiulienė.

Kodėl atsiranda maisto netoleravimas?

Medicinos biologės teigimu, maisto netoleravimas gali atsirasti dėl keleto priežasčių: organizme gali trūkti fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas arba dėl suaktyvėjusių imuninių mechanizmų, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos ar funkciniai sutrikimai.

„Maisto netoleravimo atveju išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sukelia lygiųjų raumenų susitraukimą, didina kraujagyslių, žarnyno pralaidumą ir nulemia į alergiją panašius simptomus, – teigia G. Vaičiulienė.

Laktozės netoleravimą galima nujausti

Medicinos biologė sako, kad dažnai žmogus gali nujausti, kad netoleruoja laktozės, kadangi pirmieji ir greičiausiai pasireiškiantys simptomai – pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, spazmai – prasideda po gausesnio pieno ar pieno produktų pavartojimo, tarkim, įsipylus grietinėlės ar pieno į kavą. Tokiu atveju pieno produktų vartojimo reikėtų vengti ir vartoti tik tuos pieno produktus, iš kurių yra pašalinta laktozė arba pakaitalus: sojų, avižų, riešutų pieną bei šių žaliavų produktus.

Anot „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, lietuviškame prekybos tinkle kasmet auga pieno produktų be laktozės pasiūla. „Kiekvienas metais didiname tokių produktų pasiūlą, nes matome vis augančią paklausą. Lyginant 2015 metais buvusią pasiūlą su 2017-aisiais, ji išaugo daugiau nei dvigubai – iki beveik 90 produktų. Šiuo metu asortimente turime ne tik pieno be laktozės, bet ir jo gaminių: desertų, sūrių, jogurtų ir kt. Labiausiai pieno ir jo produktų be laktozės paklausa augo praėjusiais metais – tokių gaminių parduota beveik dukart daugiau, lyginant su 2016 metais“, – teigia V. Drulienė.

Netoleruojant laktozės būklė gerėja atsisakius netoleruojamų maisto produktų, tačiau kartu reikia ieškoti ir gydyti maisto netoleravimo priežastį, kuri sukelia padidėjusį žarnyno pralaidumą tam tikriems suvirškinto maisto komponentams.

Glitimo netoleravimas gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape

Glitimo netoleravimas arba kitaip celiakija yra autoimuninė liga, kuomet organizmas netoleruoja grūdinių kultūrų (kviečių, miežių, rugių, avižų) baltymų. „Ši liga pasireiškia virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu, skausmu, sutrikusiu maisto medžiagų pasisavinimu (krinta svoris, trūksta mineralų bei vitaminų), jaučiamas nuovargis ir silpnumas, o ligai progresuojant gali būti pažeisti net organai – kepenys, sąnariai, oda, atsiranda įvairių bėrimų“, – teigia medicinos biologė.

Ši liga gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape, jeigu žmogus turi jai genetinį polinkį. Vienintelis ligos gydymas – dieta be glitimo.

Pasak V. Drulienės, produktų be glitimo – makaronų, duonos, įvairių miltų ir kt., – pasiūla nuo 2015 metų augo itin stipriai. „Tuomet asortimente turėjome vos 4 produktus be glitimo, dabar „Maximos“ parduotuvėse pirkėjai gali rasti beveik 30 jų“.

„Maximos“ komercijos vadovės teigimu, pokyčiai lietuvių lėkštėse, taigi ir parduotuvių lentynose, pastaruosius metus vyksta itin sparčiai.

„Besikeičiančius šalies gyventojų įpročius jaučiame labai stipriai – kas jiems svarbu ir ko jiems reikia, pirkėjai mums parodo savo pasirinkimais. Galiu drąsiai sakyti, kad 2017-ieji buvo metai, kai pirkėjai tiek dėl sveikatos, tiek dėl besikeičiančio gyvenimo būdo ar įsitikinimų, gerokai atidžiau nei anksčiau žiūrėjo, ką valgo. Labai sparčiai populiarėjo maisto produktai be glitimo, be pridėto cukraus, be konservantų, be laktozės ar kaip tik – papildyti probiotikais, vitaminais ar mineralais, praturtinti sėklomis ir pan.“, – sako V. Drulienė.

Anot jos, atitinkamai koregavosi ir „Maximos“ asortimentas. Praėjusiais metais tinklo parduotuvėse atsirado įvairaus riebumo varškė be laktozės, braškių ir špinatų skonio jogurtas be laktozės, daugiau nei 4 rūšių duona be glitimo, įvairių skonių sausainių bei bandelių be glitimo ir kitų, specifinių poreikių turintiems žmonėms skirtų produktų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.