Ką 2018-ieji atnešė besivystančiam Kaišiadorių verslui?

2018-ieji metai buvo sėkmingi jauniems verslams Kaišiadoryse – mieste kūrėsi ir plėtėsi įvairios įmonės, pradedant itališkais užkandžiais prekiaujančia priekaba, baigiant automobilių kėbulo lyginimu užsiimančias meistrais.

Vienas iš egzotiškiausių ir drąsiausių iš naujai Kaišiadoryse įsikūrusių verslų – itališko maisto priekaba „Buono Buono Food“.  Ingrida, po septynerių metų, praleistų Italijoje, grįžo į Kaišiadoris su vyru Giuseppe ir deda daug vilčių, kad šiame mieste itališki užkandžiai išpopuliarės.

Vienas iš pagrindinių patiekalų, kuriais prekiauja pora – panzerotto. Tai aliejuje keptas tešlos patiekalas, įdarytas dažniausiai mocarelos sūriu ir pomidorais. Ingrida Grabliauskaitė-Bottalico juokiasi, kad lietuviams panzerotto primena čebureką, tačiau šio užkandžio tešla ir įdaras – visiškai kitoks.

„Pagrindinė mūsų mintis buvo važinėti po Lietuvą, po renginius, tačiau pamanėme, kad to neužtenka ir reikėtų užpildyti ir laisvas dienas, todėl nusprendėme apsistoti Kaišiadoryse“, – sakė I. Grabliauskaitė-Bottalico.

Tai ne vieninteliai itališki akcentai, šiais metais radęsi Kaišiadoryse. Greitai pusmečio gimtadienį švęs ir geležinkelio stotyje įsikūrusi picerija „Peronas“, kurią atidarė pora iš Elektrėnų – Giedrius Litvinskas ir Agnė Litvinskė. Jie pasakoja, kad pavadinimą padėjo išsirinkti draugai, be to, jis puikiai dera prie vietos, kurioje picerija įsikūrusi.

Agnė pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo krosnies, kurią kažkada naudojo savo piceriją turėjusi Agnės mama, kur Agnė pati padėdavusi. Picos tešlos receptas – taip pat perimtas iš mamos. „Kai mama nusprendė pasukti kitu keliu, aš dar buvau per jauna perimti verslą, tačiau tokia mintis išliko“, – sako A. Litvinskė.

Giedrius taip pat buvo susidūręs su maisto gamyba ir prieš tai – baigė maisto technologiją, dirbo keliose įmonėse gamybos vadovu. Dabar jam tenka pabūti ir picos išvežiotoju –  picerija daugiausiai priima užsakymus į namus, tačiau pora priduria, kad norintys valgyti viduje taip pat labai laukiami.

Šiemet plėtėsi ir jo bendravardžio, Giedriaus Laurušonio, sulčių spaudykla. Vyras, prieš tai dirbęs statybose Norvegijoje, pradėjo spausti sultis prieš trejus metus. Tada verslininkas pamanė, kad obuolių lietuviai užaugina daug, o sulčių spaudyklų kiekis nėra didelis.

„Konkurentų yra, tačiau pagalvojome, kad reiktų viską daryti profesionaliai. Turime profesionalią įrangą, kuria galime spausti sultis greitai ir kokybiškai“, – sako G. Laurušonis, kuris spaudykloje dirba ne vienas – jam padeda žmona arba dukra.

Spaudyklos sėkmė, anot Giedriaus, yra visiškai priklausoma nuo sezono, nuo tų metų obuolių derliaus. Jis pasakoja, kad su dabartine įranga gali išspausti 800 litrų sulčių per valandą. Šiais metais G. Laurušonis gavo ir Kaišiadorių rajono savivaldybės paramą, kuri padėjo jam įsigyti naują sulčių filtravimo įrangą.

Laisvalaikis – nuo žūklės, iki poilsio su danieliais

Kaišiadoryse šiais metais taip pat plėtėsi gyventojų laisvalaikiu besirūpinantys verslininkai. Savo paties hobį verslu pavertė Vilius Putnikas, 2018 m. gegužę atidaręs žūklės reikmenų parduotuvę. 36-erių vyras pasakoja žvejybą pamėgęs dar būdamas šešių metų, bet ilgą laiką dirbo staliumi.

Pagrindinė Viliaus sritis – karpių žvejyba. Jo parduotuvėje galima ne tik įsigyti žvejybos reikmenų, bet ir gauti patarimų, konsultacijų. Be to, jis kartu su savo bendražygiu Juliumi nuomojasi ežerą Kiemelių kaime, kur rengia sportinės žvejybos varžybas, žvejų šventes šeimoms su vaikais ir panašius renginius.

„Norime, kad žmonės atvažiuotų pažvejoti ir jiems tas suteiktų malonumą, kad atvažiavęs žvejys pajustų kovą su dideliu karpiu, kad būtų geros emocijos ir smagiai praleistas laikas“, – sako V. Putnikas.

Gyventojų laisvalaikiu rūpinasi ir prieš porą metų į miestą sugrįžęs Gintaro Kuktelionio sporto paslaugų centras. Jis pirmąjį savo sporto klubą atidarė dar prieš tris dešimtmečius, tačiau kurį laiką savo veiklą buvo apleidęs. Prieš dvejus metus 53-ejų vyras atnaujino savo veiklą ir Kaišiadoryse pradėjo veikti sporto paslaugų centras.

„Sportuojančių yra pakankamai, galime išgyventi. Vasarą sunkiau, žiemą žmonių daugiau, o pavasarį – pats pikas. Šuoliais, kaip ir gyvenime“, – sako G. Kuktelionis.

Šiemet su savivaldybės pagalba G. Kukteliono sporto klubas plėtėsi – šalia treniruoklių salės atidarė atskirą kardio treniruotėms skirtą zoną. Už savivaldybės lėšas sporto klubas įsigijo bėgtakį.

Pailsėti Kaišiadorių apylinkėse kviečia Lašinių kaime įsikūrusi „Sherolle“ vila. Pagal avių veislę pavadinta kaimo turizmo sodyba – Ingridos Michalskienės ir jos vyro Regimanto kelių metų darbo rezultatas. Sodyboje gali nakvoti 34 žmonės, o pagrindinė salė renginių metu talpina iki 40 žmonių.

„Kūrėm šią sodybą sau, nežiūrėjome į ją kaip į būdą pasipelnyti. Atiduodavom jai visą savo laisvalaikį. tačiau ilgainiui plėtėsi ratas žmonių, kurie atvažiuodavo čia pailsėti. Net nesitikėjom, kad egzistuoja toks poreikis, kad pas mus pradės traukti žmonės iš pajūrio“, – pasakoja I. Michalskienė.

Vienas iš „Sherolle“ vilos išskirtinumų tarp kitų kaimo turizmo sodybų – tai kieme lakstančios avys bei danieliai, kurie tapo tikru traukos objektu, ypač vaikams. Šiais metais sodybos savininkai nusprendė įsigyti įrangą, kurią naudos edukaciniams užsiėmimams vaikams, kuriuose planuoja pasakoti apie šiuos gyvūnus, leis vaikams juos pamatyti iš arti.

Kaišiadoriškių menas – ir ant medžio, ir ant drabužių

Kaišiadorių rajone daugėja ir verslininkų, turinčių meninių sugebėjimų. Pagreitį įgavo suvenyrų graviravimu užsiimančio Vitalijaus Gadlijausko su žmona Inga verslas. Šių metų gegužę su savivaldybės pagalba jie įsigijo naujas lazerines stakles, padedančias žymiai greičiau atlikti graviravimo darbus.

Daugiausiai pora graviruoja medinius bei plastikinius suvenyrus – klientai pateikia savo tekstus, o Vitalijus su Inga juos sumaketuoja bei išgraviruoja ant norimo suvenyro. Pora pasakoja, kad 24 valandų paroje jiems darosi maža, mat užsakymų daugėja – į juos vis daugiau dėmesio atkreipia ir didmenininkai.

„Užtruko porą metų, kol didmenininkai mus pastebėjo. Tačiau internetas visagalis – ten mus daug kas susiranda“, – šypsosi seniau konditerijoje dirbusi I. Gadlijauskienė.

Tuo tarpu Ernestas Mikulis, baigęs politikos mokslus ir dirbęs komunikacijos srityje, nusprendė savo meninius sugebėjimus išpildyti tekstilėje. „Ilgą laiką piešdavau ir vieną rytą atsikėliau ir supratau, kad noriu padaryti iš to verslą. Iš pat pradžių piešinius ant tekstilės perkėlinėdavau per tarpininkus, kitose įmonėse“, – sako E. Mikulis, piešti kompiuterinėmis programomis išmokęs savarankiškai.

Pačią veiklą vaikinas pradėjo 2017 m., bet kadangi neturėjo savo įrangos, viskas vyko vangiai – jis tada gaudavo iki penkių užsakymų per mėnesį. Šiais metais jis susitvarkė patalpas Stabintiškių kaime Kaišiadorių rajone ir nusprendė pateikti paraišką savivaldybei įrangai įsigyti.

„Dabar viskas įsibėgėję – gaunu ir pagaminu 5-10 vnt. per dieną, daugiausiai pagal individualius užsakymus. Žmogus ateina su idėja, aš sumaketuoju ir jis gauna jau paruoštą produktą“, – sako verslininkas. Kol kas su didesnėmis parduotuvėmis E. Mikuliui susitarti nepavyko ir drabužius su įvairiais piešiniais jis parduoda pagal individualius užsakymus, taip pat važiuoja prekiauti į turgų, prekiauja internete.

Su savivaldybės pagalba jis įsigijo ploterį – automatizuotas robotines stakles, kurios pagal brėžinį išpjauna plėvelę bei termopresą, kuris medžiagą kaitina iki 160-170 laipsnių temperatūros ir išpjautą plėvelę uždegina į medžiagą – taip piešinys nesusiskalbia ir laiko ilgiau.

Rūpestis jūsų namais…

Prieš keletą metų savo statybų verslą pradėjęs Marius Sabaliauskas spėja jau ne viską. Mariaus darbų spektras itin platus – nuo pamatų iki vidaus apdailos. Šiemet už savivaldybės lėšas 27-erių M. Sabaliauskas įsigijo stakles, kuriomis gamina pastaruoju metu vis paklausesnėmis tampančias skardines čerpes.

Jis pasakoja statybose dirbantis bene dešimtmetį, mat jo tėtis taip pat tuo užsiėmė. Iš pradžių Marius dirbo pagalbiniu darbuotoju, bet vėliau nusprendė dirbti tik sau. Dabar daugiausia statybos darbais užsiima Kaune, Vilniuje, Kaišiadoryse, bet gauna užsakymų ir iš tolimesnių Lietuvos kampelių.

„Esu dirbęs du mėnesius paukštyne, bet mane erzino, kai kiti man nurodinėjo. Maniau, kad galiu geriau ir uždirbti daugiau pinigų. Statyba mane traukia, nes ten yra ir kūrybos – gali padaryti kažką unikalaus, jei tik klientui to norisi“, – pasakojo M. Sabaliauskas. Jis netolimoje ateityje planuoja siaurinti savo darbų spektrą ir orientuotis daugiau į skardos apdailą.

Tuo tarpu 2017 m. verslą pradėjęs Arūnas Dzeventlauskas ir jo MB „Aplinkos infrastruktūra“ atlieka namų aplinkos gerbūvio darbus – sutvarko sklypus, atlieka melioracijos tvarkymo darbus, nuveda lietaus kanalizaciją, sudeda trinkeles,  tiesia tvoras.

Kaišiadorių rajono savivaldybės parama padėjo A. Dzeventlauskui įsigyti diskinį benzininį pjūklą. Anot jo, iki tol šį įrankį jis nuomojosi, tačiau tai padidina veiklos sąnaudas, tad visus darbo įrankius jis stengiasi įsigyti.

A. Dzeventlauskas ilgą laiką dirbo samdomu darbuotoju, sukaupė patirties ir nusprendė dirbti sau. „Dabar kai pagalvoju, galėjau anksčiau viską pradėt. Bet yra kai yra, svarbiausia – nenuleisti rankų“, – sako 33-ejų kaišiadorietis.

Savo ruožtu Lukas Vėberis nusprendė užsiimti paviršių valymų ir įkurti mažąją bendriją „Plovikas“. „Idėja kilo tada, kai užsisakėme panašią paslaugą ir turėjome labai ilgai jos laukti. Matėsi, kad yra tokios paslaugos poreikis. Tada prie plaunančio žmogaus priėjo dar keli kaimynai – jis per dieną uždirbo pusę mano mėnesinės algos ir išvažiavo. Taip ir kilo idėja“, – apie savo verslo pradžią sako 32-ejų vyras.

Jis mažąją bendriją įkūrė kartu su žmona. Poros klientai – ne vien privatūs asmenys, bet ir įmonės, kurios dažnai įsikūrusios dideliuose pastatuose, tad joms tokia paslauga itin aktuali. L. Vėberis užsiima visų išorės paviršių bei specifinių vidaus erdvių (požeminės aikštelės, gamybinės patalpos) valymu.

L. Vėberis sako, kad nors žiema nėra itin palankus metas tokiam verslui, tačiau žmonių susidomėjimo paviršių valymo paslauga netrūksta. Jo manymu, prie to prisideda ir konkurencinga kaina. Verslininkas teigia, kad didesnio klientų kiekio tikisi pavasarį.

Kaišiadoriškių namų šiluma rūpinasi mažoji bendrija „Granulių šiluma“. Ją įsteigęs Silvestras Boreiša prieš pusantrų metų pradėjo gaminti medžio pjuvenų granules.

Mintis verslininkui kilo tada, kai S. Boreišai pačiam prireikė medžio granulių, tačiau jis susidūrė su sunkumais jų ieškant. Dabar pirkti medžio granulių į Kaišiadoris atvažiuoja ne tik aplinkinių rajonų, bet ir sostinės gyventojai. Šiais metais S. Boreiša su savivaldybės paramos pagalba įsigijo autokrautuvą, kuris nuima daug fizinių jėgų reikalaujančių darbų naštą.

…ir automobiliu

Marius Arnatkevičius, tvarkantis automobilių kėbulus, žymes, paliktas ant transporto priemonių po nesėkmingo parkavimo ar po krušos – kuomet detalės nepažeistos bei dažai nepažeisti stipriai detalė, dažai.

„Automobilis po krušos – puikus pavyzdys. Jį galima sutvarkyti iki originalaus stovio, nelieka jokių žymių, nereikia automobilio dažyti ir visi paviršiai ir dažai išsaugomi originalūs“, – apie savo teikiamas paslaugas pasakoja M. Arnatkevičius.

Jis teigia nusprendęs veiklą pradėti tada, kai įsigijo krušos pažeistą automobilį ir pastebėjo, kad panašias paslaugas galima rasti tik Lietuvos didmiesčiuose, o ir ten driekiasi eilės. „Baigiau 2 mėnesių trukmės kursus, padirbėjau kitoje įmonėje ir tada nusprendžiau pradėti savo veiklą Kaišiadoryse“, – sako kaišiadoriškis. Jis teigia, kad susidomėjimas nemažas ir pavasarį gali tekti ieškoti pagalbinių rankų.

Dalį automobilių kėbulų remontui reikalingos įrangos M. Arnatkevičius įsigijo gavęs Kaišiadorių raj. savivaldybės paramą.

Teikia pavėžėjimo paslaugą

Antakalnio kaime gyvenanti Sigita Janonienė vykdo pavėžėjimo paslaugą, tad nusprendė pateikti paraišką paramai gauti ir padedama savivaldybės įsigijo automobilį.

Socialinio darbuotojo padėjėja dirbanti moteris teigia, kad tokią paslaugą sugalvojo teikti matydama žmones, kuriems to labai reikia. „Gyvenu kaime. Netoli manęs gyvena virš 80 metų močiutė, kurios vaikai ir anūkai yra užsienyje. Ji ateina pas mane ir prašo nuvežti į kapines, nes pati 2 kilometrus negali nusinešti įrankių ar tuo labiau panešti vandens“, – pasakoja S. Janonienė.

Anot jos, tai – tik vienas iš pavyzdžių, kuriems nuolat reikia pavėžėjimo, mat Kaišiadorių rajone yra tokių gyvenviečių, kur viešasis transportas važiuoja itin retai arba nevažiuoja visiškai, o žmonėms reikia nusigauti iki ligoninės ar parduotuvės. S. Janonienės teigimu, tokia paslauga pigesnė nei važiuoti taksi, o važiuojantysis sumoka už kurą ir valandinį socialinio darbuotojo padėjėjo įkainį – 2,49 eurų per valandą.

Gamina dantų protezus

Verslą šiemet pradėjo ir dantų protezus gaminantis Evaldas Kekys, baigęs Kauno kolegijoje dantų technikos specialybę. Kaišiadoriškis, prieš tai dirbęs privačiose įmonėse Kaune ir Kėdainiuose, nusprendė grįžti į savo miestą ir pradėti dirbti sau.

„Norėjosi savo mieste dirbti. Tapo nepatogu važinėti ir nuomotis butą. Norėjau kažką savo susikurti. Kaišiadoryse augau, gyvenau 28-erius metus, norėjau čia pasilikti ir susikurti sau darbo vietą, kad nereikėtų klajoti“, – pasakojo E. Kekys.

Savivaldybės parama verslui

Kaišiadorių rajono savivaldybė siekdama padėti versliems rajono gyventojams teikia šią paramą:

• Įmonės steigimo išlaidų dengimas iki 150 Eur;
• Kvalifikacijos kėlimo išlaidų dengimas iki 200 Eur;
• Subsidija verslo idėjos įgyvendinimui iki 3000 Eur.

2018 metais gautos 23 paraiškos ir jas įvertinus 21 subjektui bendrai skirta 30 148,1 Eur parama (nuo 67,83 iki 3130,08 Eur).

Daugiau informacijos apie Savivaldybės paramą verslui Jums suteiks Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyrius, tel. 8-670-96861, el. p. ignas.simonaitis@kaisiadorys.lt