Kokios mitybos tendencijos įsivyraus 2019-iaisiais?

Vienas populiariausių Naujųjų metų pažadų – rūpintis savimi ir sveikiau maitintis. Nors ne visiems pavyksta jo laikytis, apsipirkimo tendencijos rodo, kad sveikatai naudingų produktų paklausa Lietuvoje auga. Ne išimtis bus ir 2019 metai. Tad kokie dar mitybos pokyčiai laukia šiais metais?

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos eksperto Aido Polenino, maisto tendencijos dažnai populiarios išlieka kelerius metus. „Praėjusiais metais prognozavome, kad populiarės etninės virtuvės, egzotiški produktai bei alkoholiniai gėrimai užleis vietą nealkoholiniams. Šios tendencijos išliks aktualios ir 2019-aisiais metais, tačiau jų sąrašas pasipildė naujomis“, – sako A. Poleninas, kuris apžvelgia, kokios mitybos tendencijos į Lietuvą ateina šiemet.

Šviežia ir lietuviška

Vis daugiau žmonių vertina natūralius, šviežius produktus ir pageidauja, kad produkto kelias nuo derliaus nuėmimo iki lėkštės būtų kuo trumpesnis. Be to, žmonėms svarbu palaikyti vietinius gamintojus, ūkininkus, tad jų produkcijai pirkėjai teikia pirmenybę.

„Kasmet plečiame partnerysčių su skirtingais Lietuvos ūkiais skaičių, šiuo metu bendradarbiaujame su beveik tūkstančiu tiekėjų iš Lietuvos, apie 40 jų prie mūsų partnerių prisijungė 2018 metais. Pastebime ir nuosaikiai augančią lietuviškų ekologiškų produktų paklausą – 2017 metais ekologiškų produktų paklausa augo 11 proc., o 2018 metais net 20 proc. Tai, kad pirkėjams yra svarbūs ekologiški ir sveikesni produktai rodo ir 2018 m. lapkritį atlikta lojalių mūsų klientų apklausa – net du trečdaliai respondentų teigė, kad jiems tai svarbu ar net labai svarbu“, – atskleidžia „Maximos“ ekspertas A. Poleninas.

Kuo mažiau laiko virtuvėje

Namuose iš šviežių produktų pagamintas maistas geriausias sveikatai, visgi spartus gyvenimo tempas diktuoja naujas taisykles.

„Grįžę po sunkios darbo dienos namo žmonės ne visada yra linkę dar kelias valandas sukiotis virtuvėje. Bet tam, kad sau ir šeimai būtų galima patiekti šviežiai paruoštą vakarienę, nebūtina eiti į kavinę ar restoraną. Skanų ir maistingą, jau paruoštą maistą – mėsos, žuvies patiekalus, salotas ir mišraines, konditerijos gaminius – galima įsigyti „Maximos“ parduotuvėse. Keliose dešimtyse cechų visoje Lietuvoje šį maistą gamina patyrę maisto gamybos meistrai,“, – pabrėžia A. Poleninas.

Atsižvelgdamas į augantį paruošto maisto populiarumą, prekybos tinklas „Maxima“ šiemet planuoja parengti apie 200 naujų maisto gamybos specialistų, kuriems apmokyti įmonė skirs 0,5 mln. eurų. Praėjusiais metais „Maximos“ meistrų gretas papildė 33 „Meistrų mokyklą“ baigę mokiniai.

Jokių maisto likučių

„Norint nešvaistyti maisto, svarbiausia pasitelkti kūrybiškumą. Pridėjus keletą ingredientų, pasitelkus kitokį gaminimo būdą, maisto likučiai gali virsti itin skaniu patiekalu.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį atliktoje lojalių mūsų klientų apklausoje net 86 proc. pirkėjų sakė, jog gamindami stengiasi ar net labai stengiasi, kad neliktų maisto, kurį tektų išmesti. Apie 40 proc. apklaustųjų teigė dažniausiai siekiantys to išvengti pirkdami maistą pagal iš anksto sudarytą prekių sąrašą.

Šiais metais maisto švaistymo tema, manome, bus dar populiaresnė – žmonės ieškos, kokius būdus pasitelkti, kad būtų išmetama kuo mažiau maisto likučių bei kaip juos tinkamai ir kūrybiškai panaudoti“, – teigia A. Poleninas.

Žalias maistas

Vaisiai ir daržovės – neatskiriama sveikos mitybos raciono dalis. „Salotas lietuviai dažniausiai gamina iš įvairių lapinių augalų – salotinių sultenių, gražgarsčių, špinatų, romaninių salotų ir kt. Jų priedais dažnai tampa žaliosios paprikos, avokadai, agurkai ir įvairūs daigai. Kuo žaliau, tuo geriau“, – sako A. Poleninas.

Jis pastebi, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja ir dar viena „žalio maisto“ atmaina – neapdoroto, „gyvo“ maisto patiekalai. Tai ne tik įvairios vaisių ir daržovių salotos, bet ir sveikuolių pyragai, kokteiliai.

Gėrimai be laktozės

Vis daugiau žmonių, rūpindamiesi savo sveikata, išsiaiškina, kad netoleruoja laktozės. „Tad mūsų asortimente kasmet gausėja produktų be laktozės pasirinkimas. Pernai tokių produktų pasiūla išaugo apie 20 proc., lyginant su 2017 m. Asortimentą plečiame ne tik pieno produktais, iš kurių pašalinta laktozė, bet ir įvairiomis alternatyvomis – iš sojų, avižų, kokosų pagamintais gėrimais. Manome, kad gėrimai be laktozės šiemet ir toliau sparčiai populiarės ne tik tarp laktozės netoleruojančių, bet ir ją toleruojančių žmonių“, – sako „Maximos“ maisto gamybos ekspertas.

A. Poleninas pastebi, kad visas šių metų mitybos tendencijas galima apibendrinti dviem žodžiais: sveika ir naudinga – ne tik organizmui, bet ir aplinkai.

Naujienos iš interneto