Kaišiadorių medžiotojai vėl pastebėjo lokį

Pastaraisiais metais Lietuvoje padaugėjo pranešimų apie mūsų šalyje vis dažniau pastebimus lokius. Kaišiadoriečiams.lt 2017 metais jau rašė, kad tų metų gegužės 29 dieną, apie 22 val., Kaišiadorių rajone, netoli Žiežmarių, medžiotojų vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktą rudąjį lokį. Rudasis lokys atkeliavo tiesiai į pašėrimą, kur laukiniams gyvūnams medžiotojai paliko maisto.

Šį kartą Kaišiadorių rajono medžiotojai lokį pastebėjo Elektrėnų rajone, kuomet vakare, sėdėdami bokštelį, esančiame Tarbiškių kaime, tolumoje pastebėjo iš miško išėjusį didelį gyvūną. Pradžioje pagalvojo, kad iš miško išėjo didžiulis šernas. Tačiau, pasinaudoję ant ginklo esančia optika ir pažiūrėję iš arčiau, liko nustebę – pasirodo, kad tai visai ne didelis šernas, o rudasis lokys. Pasak medžiotojų, visa tai įvyko prieš porą savaičių.


Vietovė, kurioje buvo pastebėtas rudasis lokys, yra visai šalia Kaugonių miško, kur  šių metų gegužės 1 dienos vakarą vienas mūsų skaitytojas su žmona pastebėjo dar vieną retą mūsų miškų gyventoją – lūšį.

Pasak mūsų skaitytojo Emilio Slavinsko, jam su žmona Giedre lūšį pavyko pastebėti visai atsitiktinai. Gegužės 1 dienos vakarą, Emilis ir Giedrė Slavinskai išsiruošė į gamtą. Jų tikslas buvo visai kitoks – šeimyna norėjo nufotografuoti vakare besiganančius briedžius. Deja, bet tose vietose, kur paprastai juos galima sutikti, tą vakarą briedžių nebuvo, tad jiedu pasuko namų link.

„Važiuojant Kaugonių miško keliuku kelią staiga vos pastebimai kažkas perbėgo. Pradžioje pagalvojome, kad mažas stirniukas, tačiau dėmesį iškart patraukė žvėries eisena ir storos kojos. Iškart supratome, kad tai gali būti lūšis, tad pasakiau žmonai, kad sustabdytų automobilį“ – pasakojo Emilis Slavinskas.

„Žmonai sustabdžius automobilį, užgesinome variklį ir išjungėme šviesas. Matėm, kaip lūšis užėjo už medžio, tačiau per jį mes jos nematėme. Sėdėdami automobilyje kelias minutes filmavome tą medį, kad nepraleistume tokios progos užfiksuoti šį retą gyvūną. Tačiau gyvūno niekur nejudėjo. Tuomet išsprendžiau atsargiai išlipti iš automobilio ir filmuodamas apeiti tą medį, už kurio nubėgo lūšis. Apėjus medį lūšis tiesiog sėdėjo ir spoksojo į mane. Po kelių sekundžių ji vėl pasislėpė už medžio. Man už medžio užėjus iš kitos pusės, ji susidomėjusi gana drąsiai žiūrėjo tiesiai į mane ir tai tęsėsi apie minutę. Tuomet lūšis dar pabėgėjo tolyn, atsisėdo ir tiesiog pradėjo laižyti savo kailį nerodydama jokios baimės žmogui“ – apie savo susitikimą su lūšimi pasakojo vyras.

Beje, lūšis aplinkiniuose miškuose taip pat pastebima jau nebe pirmą kartą. Belieka tik džiaugtis, kad mūsų ir aplinkinių rajonų miškai vis dažniau tampa namais arba bent jau laikinu prieglobsčiu tokiems retiems gyvūnams.

Remiamas turinys:
Naujienos iš interneto