Paparčiai ir jų krašto istorija

1649 m. Stanislovas Beinartas kreipėsi į Lenkijos karalių Joną Kazimierą, Vilniaus vyskupą Jurgį Tiškevičių, LDK kanclerį Stanislovą Albertą, Lietuvos pakanclerį Kazimierą Leoną Sapiegą, prašydamas patvirtinti jo fundaciją. Beinartui iš Kiškų giminės nupirkus Paparčių dvarą jis nusprendė pakviesti ir įkurdinti čia dominikonus. Tai nebuvo kažkas naujo, nes prie tuometinio parapinio tinklo plėtros didžiąja dalimi prisidėjo LDK diduomenė. Dėl visa ko, Stanislovas Beinartas įpareigojo vienuolius už jį ir jo šeimą aukoti mišias. Deja, vienuolyno konsekracijos, vykusios apie 1655 m, jis nesulaukė, nes mirė dar tais pačiais 1649 m.

Paparčiai Nuotr. Giedrės Streikauskaitės

Vieta vienuolyno statyboms pasirinkta tinkama ne tik dėl geografinės vietos, tačiau taip pat dėl apylinkėse gyvenusios bendruomenės. Pavyzdžiui prieš tai Paparčius valdžiusi Kiškų giminė buvo kalvinistai, negana to, XVI a. evangelikai reformatai buvo pasisavinę 1522 m. statytą pirmąją katalikų bažnyčią. Galime kapstyti dar giliau, vos už kelių kilometrų stūkso Laukagalio akmuo, ko gero didelę reikšmę turėjęs alkakmenis. O kur dar visi apylinkėse esantys piliakalniai ir kiti akmenys, menantys pagonybės laikus. Žinoma, nėra čia kažko neįtikimo, nes Kernavė, pirmoji Lietuvos sostinė, yra vos už 8 km brėžiant tiesę žemėlapyje.

Paparčių Dominikonų vienuolyno koplyčia Nuotr. Giedrės Streikauskaitės

Dominikonai įsikūrę Paparčiuose buvo atviri visuomenei, ko nepasakysi apie šalia Paparčių esantį, ko gero uždariausią – Aušrinės Marijos vienuolyną. Pirmojo sukilimo metu, 1831 m., vienuoliai suteikdavo laikiną prieglobstį sukilėliams. Yra žinoma, kad čia lankėsi tokie sukilėlių vadai kaip Gabrielius Oginskis, Emilija Pliaterytė. Daug vienuolynų Lietuvoje po sukilimo buvo uždaryta, tame tarpe ir Vilniaus dominikonų vienuolynas. Paparčiams pirmąjį kartą pasisekė labiau, tačiau 1863 m. dėl analogiško sukilėlių rėmimo, carinė valdžia apkaltino vienuolius ir to pasėkoje vienuolynas buvo uždarytas, dalis vienuolių įkalinti, inventorius išdalintas kitoms bažnyčioms, o vienuolyno knygos išsiųstos į Vilnių. Visą bibliotekos turtą vežė 60 vienkinkių vežimų.

Paparčių Aušrinės Marijos vienuolynas Nuotr. Giedrės Streikauskaitės

Jau ir atsiminimuose nėra išlikę kaip vienuolynas tuomet atrodęs, matyt, buvęs įspūdingas. Kompleksas buvo uždaras, grindys iš marmurinių plokščių, skliautai iš plytų, dalinai tapyti. Bažnyčia turėjo 14 langų, kurių stiklai buvo įtaisyti į šviną. Vienuolyno pastatas 2 aukštų, mūrinis, su vidiniu kiemu. Stogas dengtas čerpėmis, virš kurio buvo išsikišę 16 kaminų. Po pirmuoju aukštu buvo keturi rūsiai. Pirmame aukšte – koplyčia su mediniu Švč. Mergelės Marijos altoriumi, vaškinė, valgomasis, kepykla, sandėliukas, vienuolių celės ir noviciato patalpos. Antrą aukštą užėmė biblioteka, vienuolių ir novicijų celės. Koridoriuose kabojo 45 paveikslai su palaimintųjų bei šventųjų popiežių, kardinolų ir vienuolių atvaizdais. Kompleksas su ūkiniais pastatais, sodais ir daržais užėmė apie 3685 kv. m. Konstantinas Tiškevičius, plaukdamas Nerimi tą kart savo dienoraštyje rašė – „Praplaukiant šią vietą, kairiajame jos krante, iš už kėnių tamsio tolumoje kyšo du balti bokštai ir nuostabios bažnyčios stogas, kurių taisyklingos linijos ir dailūs kontūrai aiškiu baltumu vilioja ir išryškėja žaliame kraštovaizdyje. Tai tie garsieji Paparčiai…”.

Vienuolyno pastatų neliko tik vartai ir kapinių koplyčia kiek atokiau. Tačiau Paparčių bendruomenės dėka galima pajusti tą dvasią tvyrojusią vienuolyno laikais. Ant žemės išdėlioti akmenys įrėmina buvusias pastatų komplekso ribas. Bendruomenės „Viltija“ namuose, kurie stūkso buvusio vienuolyno teritorijoje, vyksta edukacijos, tačiau reikėtų iš anksčiau susitarti.

Paparčių piliakalnis Nuotr. Giedrės Streikauskaitės

Ne vien vienuolyno teritoriją verta aplankyti. Šalia žaliuoja vienas pirmųjų Lietuvoje įkurtų – Paparčių botaninis draustinis. Pilies kalnas, žydkapis – piliakalniai kuriais galima pasigrožėti, o aktyvesniems ir užlipti. Jeigu važiuosit į Paparčius dėl dominikonų vienuolyno, nepamirškit aplankyti ir moterų vienuolyno. Važiuodami pakeliui užsukite į kapines, kuriose pamatysite unikalų kapinių kolumbariumą ir Vincento Matusevičiaus kapą. Taip, tai yra tas pat žmogus, kuris sukilimo metu buvo užėmęs Trakus, tas pat kurį aprašė Adomas Mickevičius. Kai atvyksite prie moterų vienuolyno užeikite į koplyčią, apsidairę paskambinkite telefonu ir sesutė Jums atvers parduotuvėlės duris.

Straipsnio autorius:
Viktoras Pinkevičius

Nuotraukos:
Giedrės Streikauskaitės

Parengė Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras

Naujienos iš interneto