Seimas patikslino 2021 m. valstybės biudžetą

Seimas patikslino praėjusių metų pabaigoje patvirtintą 2021 m. valstybės biudžetą, kuriame didžioji dalis lėšų bus skirta koronaviruso pandemijos sukeltiems neigiamiems padariniams valdyti, didelis dėmesys skirtas krašto gynybai ir valstybės sienos apsaugai, kitiems svarbiems įsipareigojimams.

Už įstatymo pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 35 parlamentarai.

Šių metų valstybės biudžeto pajamos didinamos 1 mlrd. 185 mln. eurų, o išlaidos – 773,9 mln. eurų. 2021 metų valdžios sektoriaus deficitas sudarys 6,9 proc. BVP.

Pagal patikslintą įstatymą 2021 m. valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sudarys 12 mlrd. 437 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti – 16 mlrd. 615 mln. eurų (asignavimai viršija pajamas 4 mlrd. 178 mln. eurų).

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, BVP pokytis, kuris buvo numatytas šiems metams 2,6 proc. kovo mėnesio scenarijuje, atsižvelgiant į gerėjančią situaciją, yra gerinamas ir numatoma, kad šiais metais ekonomika augs 4,1 proc. BVP, kitais metais – 4,4 proc.

Augs pajamos

Po Vyriausybės peržiūros ir atnaujinto ekonominės raidos scenarijaus valstybės biudžeto pajamos, palyginti su gruodžio mėn. patvirtintu biudžetu, iš pridėtinės vertės mokesčio dėl didesnio gyventojų vartojimo ir atidėtų mokesčių augs 317 mln. eurų, iš gyventojų pajamų mokesčio – 136,8 mln. eurų.

Pelno mokesčio pajamos didės 12,1 mln. eurų dėl projektuojamo didesnio 2021 m. BVP augimo ir patikslintų prielaidų dėl atidėtų mokėjimų. Akcizų pajamos didinamos 30,2 mln. eurų.

Pajamos iš dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų didinamos 38,8 mln. eurų įvertinus įmonių priimtus sprendimus dėl šių įmokų mokėjimo už veiklos rezultatus 2020 m.

Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio į savivaldybių biudžetus palyginti su gruodžio mėn. patvirtintu biudžetu didinamos 141,1 mln. eurų.

Papildomos lėšos koronaviruso padariniams valdyti

Pagrindinės papildomos lėšos suplanuotos skirti COVID-19 priemonėms finansuoti. Didžioji dalis šių lėšų, t. y. 253,9 mln. eurų, numatyti sveikatos apsaugos sričiai vakcinų ir vakcinacijos priemonių įsigijimui, sveikatos apsaugos priežiūros įstaigų darbuotojų užmokesčio priedams dėl COVID-19, vaistams, reikalingai įrangai bei laboratoriniams tyrimams.

Socialinei apsaugai suplanuota skirti 238,5 mln. eurų, kurie numatyti ligos, motinystės ir nedarbo socialiniam draudimui bei užimtumo priemonėms: prastovų subsidijoms, darbo paieškos ar ligos išmokoms ir išmokoms savarankiškai dirbantiems asmenims.

72 mln. eurų numatyta skirti kitoms institucijoms, dalyvaujančioms valdant koronaviruso pandemiją – pareigūnų viršvalandžių apmokėjimui, transporto ir turizmo sektoriams, papildomoms mokinių konsultacijoms mokymosi praradimams kompensuoti.

Dėmesys saugumui pasienyje ir krašto gynybai

Patikslintame valstybės biudžete 20,7 mln. eurų papildomai bus skiriama Krašto apsaugos ministerijai įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti 2021 m. užtikrinant 2,03 proc. BVP skyrimą.

Vidaus reikalų ministerijai papildomai bus skirta 15,9 mln. eurų. Didžioji dalis šių lėšų numatyta sienos su Baltarusija apsaugai, iš jų stebėjimo sistemoms įrengti – 11,5 mln. eurų. Dėl išaugusios nelegalios migracijos 4,3 mln. eurų bus skirta valstybės sienos su Baltarusijos Respublika kontrolei sustiprinti ir palapinių miesteliui Užsieniečių registracijos centre.

Visuomenės poreikiai ir investicijos

Siekiant pagerinti situaciją labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms suplanuota papildomai lėšų universalioms vienišo žmogaus išmokoms mokėti, neįgaliųjų įdarbinimo priemones finansuoti, elektroninių mokslo duomenų bazių kompensavimui, atlyginimui savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ugniagesiams, pedagogų išeitinėms išmokoms mokėti. Iš viso šiems prisiimtiems įsipareigojimams suplanuota skirti 36,6 mln. eurų.

Sutelkiant dėmesį į ekonomikos transformaciją užtikrinančias investicijas, patikslintame biudžeto projekte taip pat numatyta 149,3 mln. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plano investicijoms.

Pagal Seimo statutą, biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti valstybės biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir tvirtinamas. Keičiant valstybės biudžetą, gali būti nesilaikoma dalies nustatytų terminų. Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu jam neprieštarauja Vyriausybė.