Kaip artėjant naujiems mokslo metams sumažinti stresą vaikams ir tėveliams

Būsimi mokymosi iššūkiai, kasdienės rutinos pokyčiai, naujos pažintys su mokytojais, susitikimas su mokslo draugais, nežinomi, iki šiol dar nepatirti dalykai, gali kelti ilgalaikį nerimą ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Pasak Burch (Harvard Medical School, 2018) vaikams yra būdinga jausti nerimą ir stresą prieš naujuosius mokslo metus. Šiame straipsnyje trenerė Vaida, aistringa aktyvaus gyvenimo būdo ir naudingos mitybos puoselėtoja, siūlo streso valdymo patarimus, kurių taikymas gali padidinti pasitikėjimą savimi ir padėti sėkmingai kovoti su stresinėmis situacijomis.

Efektyvi komunikacija

Yra labai svarbu, kad tėvai pakankamai, atvirai ir nuoširdžiai bendrautų su savo vaikais. Pasak Wang ir kt. (2022) atliktų mokslinių tyrimų pagal tėvų su vaikais bendravimas gali pagerinti vaikų požiūrį į mokyklos gyvenimą ir reikalaujamas atlikti užduotis bei pakelti vaikų pasitikėjimą savimi. Patartina inicijuoti ir skatinti reguliarius pokalbius, diskusijas su savo vaiku apie su mokykla susijusius dalykus, apie vaiko norus, siekius ir lūkesčius. Taip pat tėvai turėtų pasidalinti ir apie savo norus ir lūkesčius vaiko atžvilgiu. Kaip pavyzdys, tėvų skatinimas vaikus dalintis su jais savo rūpesčiais dėl draugų susiradimo ar nerimo dėl mokslų krūvio. Tokie pokalbiai skatintų vaiką dalintis savo išgyvenimais ir mintimis, nes jis jaustųsi saugus ir suprastas savo šeimoje.

Laiko organizavimas

Rekomenduotina vaiką mokyti efektyviai valdyti savo laiką ir vystyti organizacinius įgūdžius. Pasak Oxford learning (2018) struktūrizuotai sudėliota diena gali gerokai sumažinti stresą ir tėvams ir vaikams. Tėvai galėtų padėti vaikams susiplanuoti kasdieninę rutiną kada atlikti namų darbus, kitas namų užduotis, laiką užklasinei veiklai ir draugams. Pavyzdžiui, kartu su vaiku sudaryti dienos darbų ir kitos veiklos, įskaitant ir žaidimus, sąrašą. Kiekvienam punktui paskirti laiką: nuo – iki. Padėti vaikui sekti ir laikytis dienos sąrašo eigos.  Vaiko mokymasis būti organizuotam padės išvengti mokymosi krūvio perkrovų ir vėliau su tuo susijusio patiriamo streso.

Atsipalaidavimo technikų naudojimas

Gilus kvėpavimas, atsipalaidavimas, joga gali padėti ir vaikams ir tėvams lengviau suvaldyti besikaupiantį stresą. Pasak Regis College (2023) straipsnio internetiniame žurnale apie relaksacijos technikas vaikams,  reguliariai praktikuojant atsipalaidavimo pratimus gali sumažėti nerimas ir pagerėti dėmesio sutelkimas ir sąmoningumas. Tai skatina suvokimą apie buvimo dabarties akimirkoje svarbą, negalvojant apie būsimus mokslo iššūkius. Šių technikų praktikavimas su visa šeima gali pagerinti bendrą emocinį klimatą namuose. Kaip pavyzdys, šeimyninis jogos praktikavimas ne tik gali padidinti vaikų ir suaugusiųjų kūno lankstumą, bet ir skatinti emocinį atsipalaidavimą  bei vystyti sąmoningumą. Taip pat reikėtų paminėti, kad į šeimos jogą galėtų būti įtrauktas juokas, žodinis ir fizinis šeimos bendravimas, jogos pratimus paverčiant į smagų neįpareigojantį žaidimą.

Fizinis aktyvumas

Moksliniais tyrimais įrodyta (Children’s health, 2023), kad fizinis aktyvumas mažina streso hormonus organizme, nes sportuojant išsiskiria endorfinai, laimės hormonai, kurie gerina nuotaiką ir savijautą. Todėl būtina skatinti vaikus ir visus šeimos narius reguliariai mankštintis, sportuoti ar užsiimti kitokia fizine veikla. Kaip pavyzdys tai galėtų būti šeimyniniai vakariniai pasivaikščiojimai, kurie būtų ne tik lengva fizinė veikla, bet dar ir skatintų artimesnį tarpusavio ryšį. Taip pat besikaupiantį nerimą ar stresą galėtų sumažinti lauko žaidimai, tokie kaip futbolas, krepšinis, pasivažinėjimas dviračiais.

Sveika gyvensena

Verta paminėti dar vieną itin svarbų elementą – subalansuotą pilnavertę mitybą, kuri tiesiog būtina žmogaus emocinės gerovės palaikymui. Remiantis Mayo Clinic Health System (2022) rekomendacijomis pateikiami subalansuotos mitybos patarimai:

• valgyti produktus, turinčius sudėtinius angliavandenius, tai yra pilno grūdo duoną ir kruopas, kurie padės palaikyti stabilią nuotaiką;
• įtraukti į mitybą liesus baltymus, kaip paukštieną, žuvį, tofu sūrį ir ankštines daržoves. Juose esančios amino rūgštys palaiko smegenų veiklą ir mažina nerimo jausmą;
• valgyti daug įvairiaspalvių vaisių ir daržovių, kad organizmas būtų aprūpintas svarbiausiais vitaminais, mineralais ir antioksidantais, kurie padeda palaikyti gerą organizmo savijautą;
• į mitybą būtina įtraukti riebią žuvį, linų sėmenis, graikinius riešutus, kuriuose gausu Omega-3, kuris sietinas su streso hormono kortizolio kiekio mažinimu organizme;
• nepamiršti gerti daug vandens, nes dehidratacija gali stiprinti streso simptomus.

Taigi pabaigai,  išvada būtų tokia, jog tiek tėvams tiek vaikams yra labai svarbu gebėti aktyviai suvaldyti stresą. Bendravimas šeimoje, laiko valdymo įgūdžiai, mokėjimas atsipalaiduoti ir reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti išlikti pozityviems ir įveikti bet kokius mokslo metų iššūkius. Visų šeimos narių vienas kitam kuriama pozityvi aplinka gali skatinti gerą savijautą ir sėkmę visose situacijose. Taikant šiuos aukščiau aptartus streso valdymo metodus, visa šeima galės pozityvaus nusiteikimo dėka nesunkiai įveikti artėjančius naujų mokslo metų iššūkius.