Seimo narė ir meras laimina oro uostą – VTPS inspekcija grasina teismu

„Sieksiu pritraukti stambių investicijų ir kovosiu dėl naujo pagrindinio Lietuvos oro uosto įkūrimo mūsų rajone“ – 2019 metų rinkimų į mero postą programoje arogantiškai nusiteikęs TS–LKD partijos narys Vytenis Tomkus nėrėsi iš kailio, kad apžavėtų rinkėjus. Prie šių utopinių liaupsių apie oro uosto gėrį neseniai prisijungė ir Vytauto Didžiojo universitetas, kuriame kadaise meras studijavo teisės magistrą, bei Seimo narė Laimutė Matkevičienė, kuri balsavo UŽ oro uostą.

Netikėtai VDU savo išplatintame straipsnyje išaukštino buvusį auklėtinį lyg neregėtą tautos didvyrį: „Kaišiadorių meras – Vytenis Tomkus ėmėsi įgyvendinti ambicingą idėją – įrengti naują oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno, Kaišiadorių savivaldybės teritorijoje.“ Taip išplatintame straipsnyje sukeliama iliuzija, kuria skatinamas mitas apie vieno žmogaus genialumą ir formuojama iškreipta visuomenės nuomonė. Paprastas klausimas skaitytojams, kad būtų pažadintas protas ir logika – kaip manote, kokie įstatymai pasikeitė, kad meras gali spręsti valstybės lygio klausimus? Jeigu rinkėjas nuoširdžiai balsavo už Vytenį Tomkų, kad jis pastatytų Kaišiadoryse oro uostą, šiam vargšui teks tūkstantį kartų skaudžiai nusivilti. Tik vienvaldis tironas gali paneigti Lietuvos Respublikos įstatymus ir diriguoti valstybei kur ir kada statyti nacionalinį oro uostą.

VDU absolventas nežiniukas?

Šiuo metu V. Tomkaus oro uosto fantazija ir reklaminė kampanija griežtai sustabdyta dėl krūvos pažeidimų ir teisinių dokumentų stygiaus. Įdomu, tiesa? Teisės magistrą VDU baigęs ir antrą kadenciją einantis meras tarsi nežino, kad negali rajono žemėlapyje nubrėžti oro uosto teritorijos, nes neturi aukštesnės institucijos sprendimo. Taip pat meras tarsi nežino, kad negalima šiame žaidime aplenkti valstybės ir pirmam suplanuoti oro uosto. Jeigu atsuktume šią istoriją kaip kino juostą ir užfiksuotume chronologiją – pastebėtume kraupų disonansą.

Mero vizija versus Seimo vizija – lenktynės

Kaišiadorių savivaldybė viešai 2020-03-03 pranešė krašto žmonėms apie 1800 ha teritoriją, skirtą nacionaliniam oro uostui. Seimo nariai 2020-06-04 pirmą kartą balsavo ir priėmė Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepciją su oro uosto vizija tarp Vilniaus ir Kauno miestų. Net trimis mėnesiais anksčiau Kaišiadorių savivaldybė bandė išspręsti oro uosto klausimą. Meras lyg pranašas tvirtai tikėjo, kad galima aplenkti Seimą ir turėti tėvynei iš anksto paruoštą milžinišką dovanėlę. Iš tiesų beveik 1800 ha privačios nuosavybės siekta be savininkų valios prievarta padovanoti Lietuvos valstybei – „Imkit mus ir perstatykite kaip tik norite ir kada norite.“ Iš šono šis politinis spektaklis primena tokį vaizdelį: kažkas neteisėtai pagrobia valstybės karūną ir diriguoja susapnuotus košmarus. Visi mato, kad vyksta košmaras, bet visi tyli. Kraštą valdo baimė, kad už žodį gali netekti ne tik gero vardo, bet ir darbo. Toliau norėtųsi aptarti konkrečius pažeidimus, kurie sužlugdė mero oro uostų statybų kampaniją ir toliau ženkliai kerpa reitingus. Grubios teisinės klaidos išbadytų akis ir kitos specialybės asmeniui.

Inspekcija grasina teismu – savivaldybė paranojiškai ieško išeities

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPS) 2020-06-22 oficialiame laiške (nuoroda į VTPS gautą raštą) savivaldybės administracijos direktoriui Mindaugui Nasevičiui iškėlė itin griežtus reikalavimus, nes buvo padaryti grubūs teisiniai pažeidimai. Inspekcija iškėlė ultimatumą – arba savivaldybė ištraukia dokumentus, arba tuoj pat keliauja į teismą. Visų pirma, gyventojai registruotais laiškais niekada nebuvo informuoti apie jų privačios nuosavybės įtraukimą į galimą oro uosto zoną. Negalima užsidėti pliuso, kad įvyko bendrojo plano pristatymas kultūros centre ir teigti, kad atėjo visi, kurie domėjosi, o kas neatėjo – jų problema. Toks paaiškinimas absoliučiai netinka šiai situacijai. Deja, meras viešoje erdvėje daug kartų tvirtino, kad informavimas buvo sklandus ir puikiai atliktas. Belieka sulaukti, kaip V. Tomkus dabar iš stalčiaus ištrauks krūvą laiškų, kurie turėjo jau seniausiai būti išsiųsti. Ar galima tai laikyti maža klaidele – niekas nežinojo apie elementarų informavimą? Skamba lyg savivaldybės valdžia ir UAB „Urbanistika“ yra naujokų naujokai. Tiesa, kodėl buvo atleistas Saulius Motieka po paskutinio bendrojo plano pristatymo?

Antras pažeidimas susijęs su teritorijos dydžiu – nėra jokio racionalaus ir teisinio pagrįstumo, kaip gaunama 1800 ha teritorija. Meras ginasi, kad didesnis plotas leis valstybei lanksčiau pasirinkti, kur konkrečiai statyti oro uostą. Šis argumentas skamba kaip senos turgaus pardavėjos – patogumas aukščiau visko. Deja, valstybė netvarkoma pagal turgaus principus – parinktas dydis turi būti motyvuojamas dokumentais. Mero nuomonė netgi prasilenkia su Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos, kuris išvydęs 12 000 ha rezervaciją ne tik nesutvardė šypsenos, bet raštu rekomendavo kardinaliai sumažinti teritoriją: „Akcentuota, kad didžiausia reikalinga teritorija galimam naujam oro uostui galėtų būti apie 1000 ha.“ Kaišiadorių meras ir savivaldybė nepaisė šios rekomendacijos, neturėdami jokio teisinio pagrįstumo pasiliko beveik dvigubai didesnę teritoriją. Kodėl valstybės reikalai tvarkomi kaip pyrago raikymas – geriau paimsiu daugiau iš paprasto piliečio, valstybei bus lengviau?

Trečias pažeidimas solidžiai vainikuoja prieš tai paminėtus, nes inspekcija pastebi, kad jog savivaldybė suformavo oro uosto projektą remdamasi dar net nepatvirtinta Lietuvos bendrojo plano koncepcija su II alternatyva – netgi ją priėmus, tai nebūtų pakankamas dokumentas. Inspekcija rašte nurodo: „Koncepcija yra rengiamo teritorijų planavimo dokumento dalis, t. y. tarpinis rengimo etapo bendrųjų sprendinių formavimo stadijos dokumentas, kuriuo numatomi planuojamos veiklos vystymo prioritetai vėlesnėje sprendinių konkretizavimo stadijoje rengiamiems konkretiems sprendiniams.“ Inspekcija taip pat pabrėžia paprastą mintį: koncepcija nėra pakankamas dokumentas, kuris leistų savivaldybei rezervuoti bet kokią teritoriją. Remiantis šiais trimis esminiais pažeidimais, galima konstatuoti, jog oro uostas yra neskaidrus ir nelegalus savivaldybės projektas. Jau beveik mėnesį laiko savivaldybė tariasi, ką daryti ir kaip pranešti visuomenei žinią apie vietinių gyventojų teisių pažeidimą ir moralinę žalą.

Oro uosto mitas ir priešistorė

Istorija apie nacionalinį oro uostą Kaišiadorių rajone galėjo būti sukurta kaip dar viena žavi politinė reklama. Tradiciškai žmogui lyg mažam vaikui reikia mito, pasakos, svaiginančios istorijos apie miesto galią. Derėtų pripažinti, kad Kaišiadorių vardas Lietuvos mastu nebeturi prabangios vizitinės kortelės. Kaišiadorys miega giliu žiemos miegu, nes politinėje arenoje tvarkosi berniukai su per dideliais kostiumais. Kai kurių ego skaudžiai užgautas – paguodą teikia tik stambios žuvytės, kurios neša milijonus, o kartais ir milijardus.

Kompleksai – būtent jie išlenda iš valdžios urvo, kai pradedi rankose vartyti ne krašto nuotraukas, bet dokumentus. Opiausios problemos maskuojamos estetišku išorės vaizdu – grožis užtemdo protą ir bet kokią logiką. Gražus parkas, gražus fontanas, gražūs batutai. Gražu, kol šokinėji, strikinėji, žiūri į dangų ir nematai kyšančių aštrių vinių. Gražu žmogui, kol jis nesužeidžiamas ir neįtraukiamas į realias problemas. Būtent vaikiškos sąmonės asmenys aklai tiki vadovo žodžiais, neieško kitų šaltinių ir nesileidžia į sudėtingas diskusijas. Jeigu meras parašė programoje, kad bus oro uostas, vadinasi, bus. Visa ši istorija primena Vilniaus įkūrimo legendą, kai Gediminas susapnavo geležinį vilką. Sapnas buvo išpildytas kaip tikrovės ženklas. Panašus sapnas, virtęs košmaru, vyksta ir su oro uostu – V. Tomkus susapnavo, kad gyventojai nori MEGA PROJEKTO. Kaip pilis garsino Vilnių XIV a., taip oro uostas būtų atnešęs garbę ir šlovę Kaišiadorims XXI amžiuje.

Meras sako TAIP ir slapta lanksto lėktuvėlius kabinete

Iki šiol sklando kalbos, kad meras V. Tomkus prie kavos pasikalbėjo apie modernią idėją – ponai ir ponios palinksėjo galvomis išreikšdami pritarimą. Kelių atsitiktinių TAIP merui užteko pradėti bendrajame rajono plane piešti oro uosto linijas. Leiskite jūsų paklausti, kiek dar savivaldybių miesto plane nusipiešė oro uostą? Gal Elektrėnai irgi turi lėktuvėlį? Juk pažvelgus į Lietuvos bendrojo plano koncepciją, Elektrėnai turi tokius pačius šansus turėti nacionalinį oro uostą. Deja, atsakymas paprastas – nė viena savivaldybė nesigriebė tokios absurdiškos strategijos. Elektrėnų meras oriai apgynė gyventojus ir nesutiko, kad tarša, triukšmas iš Vilniaus ir Kauno prislėgtų jo krašto žmones. Priešingai, V. Tomkus mojavo išskiestomis rankomis, kad tik prišauktų nelaimę į gimtąją žemę. Išmintingas vadovas mato ne tik pliusus, bet atsakingai pasveria minusus nebijodamas laiku pasakyti NE. Galima naiviai kartoti banalią frazę „Atverk viskam duris ir tau tikrai pasiseks“, tačiau realybėje veikia NE principas. Tai reiškia, kad bandymai sutraukti į kraštą visas naujoves nėra efektyvu ir prasminga.

Idėjų užkratas ir nuodinga tyla savivaldybėje

Nematoma „geltonoji uždanga“ atskyrė Kaišiadorių rajoną nuo likusios demokratiškos Lietuvos ir apskritai Vakarų politikos. Vertybių degradacija įleido šaknis į savivaldybės vadovų galvas ir kaip maras išplito po gretimus kabinetus. Tarsi savivaldybės tarnautojas privalo tikrąja ta žodžio prasme tarnauti merui, aklai paklusti, netgi garbinti nepagrįstus, neracionalius ir neteisėtus darbus. Laimei, krašte atsirado pavienių drąsių žmonių, kurie pradėjo skleisti informaciją viešojoje erdvėje.

2019 metų sausį socialinėje erdvėje pasirodė švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Ritos Janušaitytės žinutė: „Vakar vakare savivaldybėje buvo susirinkimas, iš kurio grįžau verkdama: supratau, kad labai greitai galiu prarasti savo namus: privatumą, tylą, ramybę, švarią žemę, pušyno orą ir net tikra to žodžio prasme namus, nes juos gali priversti parduoti, nugriauti <…> gali būti pradėtas statyti ORO UOSTAS.“ Šiame susirinkime dalyvavo savivaldybės darbuotojai ir keli atsitiktiniai gyventojai. Mero teigimu, toks viešinimas yra pakankamas ir jo būtų užtekę priimti galutinius bendrojo plano sprendimus. Norėčiau pabrėžti du dalykus: pirmasis susijęs su dalyvių skaičiumi. Nėra normalu rengti viešą svarstymą ir imituoti, kad gyventojai apie tai žinojo, galėjo atvykti. Svarstyme dalyviai gali teikti pasiūlymus, siūlyti korekcijas, gauti vertingos informacijos. Po svarstymo šaukštai jau yra po pietų. Būtent po laiko prasidėjo bendrojo plano viešinimas. Meras priėmė naują patarėją, kuris parengė savivaldybės puslapyje informaciją apie oro uostą. Kodėl išties aktuali visam kraštui informacija pasirodo tik po antrojo svarstymo? Tai perša diktatorišką idėją – gyventojai supažindinami su galutiniais sprendimais, nepaliekama teisė jiems patiems dalyvauti rajono kūrime. Antrasis dalykas susijęs su mirtina tyla – itin nuoširdžiu ir racionaliu tonu prabilusi savivaldybės darbuotoja pasitraukė į šešėlį ir nutilo. Kaip pati teigė, moteris jaučiasi bejėgė prieš pinigus ir pažangos mitą.

Ūkininkų indėlis ir krašto gynyba

Oro uosto kovoje taip pat dalyvavo stambūs Kaišiadorių rajono ūkininkai, kurie prabilo žiniasklaidoje bei pasisamdė teisininkus, kad apgintų savo namus ir žemes. Šių aktyvių piliečių veiksmai užkirto kelią pirmajam Kaišiadorių bendrojo plano pristatymui. Vėliau buvo surengtas antrasis su svarbiais pakeitimais – 12 000 ha gigantiška teritorija buvo sumažinta iki 1800 ha, pašalinta LEZ zona. Antrasis viešas pristatymas surinko daugiau gyventojų, pritraukė laikraščius, televizijas – krašto reikalai nuskambėjo Lietuvos mastu. Pristatyme buvo pageidauta atlikti gyventojų apklausą, paaiškinti gresiančius apribojimus, įvardinti privalumus bei trūkumus. Raštu administracijos direktorius M. Nasevičius kategoriškai atmetė apklausos galimybę ir poetiškai pacitavo palankių įstatymų, negaliojančių valstybinių koncepcijų – tai griežtai kritikavo minėta inspekcija. Kodėl buvo vengiama pačios paprasčiausios apklausos? Savivaldybė yra linkusi klausti, kokias gėles gyventojai norėtų matyti mieste, bet nieko nenori girdėti apie milžiniškus projektus. Nė vieno gyventojo nuomonė nėra svarbi, nes ji gali būti neigiama ir nepalanki.

Seimo narė Laimutė Matkevičienė UŽ oro uostą

Norėdami išsikovoti apklausą gyventojai kreipėsi į Seimo narę Laimutę Matkevičienę. Per vieną bendrojo plano pristatymą L. Matkevičienė aistringai žadėjo susirinkusiems ne tik apklausą, bet ir referendumą. Deja, vėliau Seimo narės aistra ir iniciatyva išblėso. 2020-06-04 Seime mūsų krašto atstovė net nežvilgtelėjo į apklausą, kurioje 419 (dauguma) pasisakė prieš oro uostą. Atėjus laikui imtis realios atsakomybės Seimo narė pasitraukė į šešėlį ir tylą. Uždavus paprastą klausimą: „Ar Jūs esate už oro uostą ant miškų, kapinių ir žmonių namų?“ Seimo narė tylėjo.

Tikrąją savo poziciją  L. Matkevičienė išreiškė Seimo balsavime – ji balsavo už koncepciją su nauju oro uostu tarp Vilniaus ir Kauno. Taigi, L. Matkevičienė viešai deklaravo palaikanti mero idėją, o gyventojų nuomonė liko neišgirsta. Prašymai atsisakyti oro uosto idėjos buvo palydėti nepagarbiomis replikomis, o ūkininkai buvo pavadinti kaimiečiais, kurie nevertina krašto progreso. Pagrindiniai Seimo narės rėmėjai gavo spjūvį į veidą tada, kai mažiausiai to tikėjosi. Artėjant rinkimams verta peržvelgti Seimo narės darbų sąrašą ir paklausti, kokie darbai buvo nuveikti. Koncertų lankymo ir kalbų sakymo šiemet tikrai neužteks. Galbūt tokiu gestu buvo dar kartą patvirtinta Seimo narės ir mero draugystė? Visgi nuomonės 100% sutapo – Vytenis Tomkus ir Laimutė Matkevičienė yra UŽ oro uostą Kaišiadorių rajone.

Laukiame oficialaus savivaldybės pranešimo, kaip atrodys bendrasis Kaišiadorių rajono planas po VTPS skundo. Išbrauks oro uostą iš brėžinio ar visgi mins teismo kelius? Smalsu, ar arogantiškasis Kaišiadorių meras išdrįs atsiprašyti gyventojų ir nusileis ant gimtojo krašto žemės. Medžiodami stambią oro uosto žuvį politikai pamiršo paprastus darbus ir patį miestą…

Vaida Venskutonytė